„Ministerija tvirtai laikosi pozicijos, kad dirbamai žemei ir visų pirma derlingai žemei, žinoma, turi būti atiduotas prioritetas pagrindinei funkcijai – maisto produktų gamybai. Subalansuoti poreikiai tarp žemės ūkio ir kitų veiklų galėtų būti per tam tikrus saugiklius, juos jau esame pasiūlę, jau yra nugulę į įstatymo projektą“, – šią savaitę Kaimo reikalų komitete teigė D.Dudutis.
Viceministro teigimu, žadama savivaldybėms drausti daugiau negu bus nustatyta keisti dirbamos žemės paskirtį. Išimtys būtų numatytos tik tada, jeigu žemė būtų perimama valstybės poreikiams, kitais atvejais verslas turėtų susimokėtų kompensacijas.
„Ten, kur žemės našumas didesnis nei vidutinis Lietuvoje, ši kompensacija galėtų gerokai didėti, net gal ir dvigubai“, – tvirtino jis.
Viceministro teigimu, energetikų įvardinti valstybės poreikiai iki 2025 metų įžalinti 1,5 tūkst. ha plotai nėra gąsdinantys, tačiau verslo poreikiai, pasak D.Dudučio, kartais net dešimtis kartų viršija valstybės tikslus.
Pasak jo, verslas norėtų kur kas didesnės galios nei Energetikos ministerijos numatytas 1 GW.
„Verslo poreikiai, mūsų preliminariais duomenimis, kartais ar net dešimtimis kartų viršija valstybės tikslus. Verslas, panašu, turi gana platesnį polėkį ir poreikį“, – kalbėjo D.Dudutis.
Jis pabrėžė, kad Žemės ūkio ministerija nepritars Energetikos ministerijos pozicijai, kad gali būti žalioji energija plėtojama nekeičiant žemės ūkio paskirties žemės.
„Tai saviapgaulė, kai plėtojama saulės energetikos veikla, tas plotas minimum 15 metų iškrenta iš žemės ūkio veiklos“, – skaičiavo viceministras.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sutinka, kad derlingos žemės negalima aukoti energetikos plėtrai: „Neturėtume galvoti, kad mūsų žemė yra skirta ne javams auginti“.
Jis siūlo taikyti tą patį principą dirbamai žemei, kaip ir miško žemei – leisti saulės ar vėjo elektrines statyti tik tada, jeigu žemė nenaši.
„Šis projektas kai kur žemės nuomos kainą pakėlė tris kartus, nes vietos, kur galima statyti elektrines, tapo labai patraukliomis“, – aiškino V.Pranckietis.
Pasak jo, prieš saulės elektrinių statymą būtina išsiaiškinti, ar bus palanki infrastruktūra prisijungti prie bendro tinklo.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyrius vadovas Sigutis Jundulas pranešė, kas norintis statyti elektrines verslai sklypų bando „įsigyti spaudiminiu būdu“ .
„Važiuoja pas savininkus, kai kurie garbingo amžiaus, patys žemės nedirba, nuomoja, nesupranta, kas vyksta, o verslas aiškina, kad čia žaliasis kursas, kad jie privalės žemes perleisti vis tiek, lenkia, kad ji bus paimama vos ne valstybės poreikiams. Savininkai kartais susigundo, o ūkininkas lieka be žemės“, – teigė S. Jundulas.
„Negalime proteguoti vieno verslo plėtros kito verslo sąskaita“, – pareiškė jis.
Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyrius vadovas Eugenijus Alesius parlamentarams pabrėžė, kad kai kuriose seniūnijose saulininkai už sklypus pačiose derlingiausiose vietose siūlo iki 7-8 tūkst. eurų už hektarą.
