Pasakodama apie savo nelengvą vaikystę, ji tarsi duoda suprasti, kodėl jai paklūsta sunkiasvorės štangos, kurių nesugeba iškelti ir dažnas vyriškis.
Išduoda ir savo didžiausią svajonę: „Vieną dieną norėtųsi garbingai atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Tai būtų nuostabu, o kopti ant prizininkų pakylos laiptelio – tiesiog pasaka.“
Jauniausia iš šešių vaikų
L. Jakaitė augo daugiavaikėje šeimoje Lapiuose.
„Turiu keturias seseris ir vieną brolį. Įdomu tai, kad brolis ir seserys gimė kas metus ir yra panašaus amžiaus, o aš gimiau vėliausiai – praėjus devyneriems metams nuo sesers gimimo. Nuo vaikystės mes, visi vaikai, buvome pripratę prie sunkaus darbo: moku ir gyvulius pašerti, ir žolę pjauti, ir daržus ravėti, ir prižiūrėti visą Lapiuose esantį tėvelių ūkį.
Paskutiniu metu stengdavausi į tvartą neiti, tačiau apsirgus mamai vėl teko kiaules šerti ir dirbti kitus darbus. Jokio darbo nebijau. Kantrybės, užsispyrimo ir noro tikrai netrūksta“, – sakė 23 metų mergina.
Ji jėga išsiskiria galbūt ir dėl to, kad nuo vaikystės visada valgė tik ekologišką tėvelių ūkyje užaugintą maistą.
„Pamenu, kad net fermentinio sūrio pirmą kartą paragavau gal tik ketvirtoje klasėje. Buvo keistas skonis, nes visada mes patys namuose gamindavomės sūrį. Be to, ir savo užaugintos vištienos kvapas bei skonis visai kitoks nei iš parduotuvės. Net nėra ką lyginti. Tai supranta ir skiria tik tie, kurie tuo skoniu gali mėgautis nuo vaikystės“, – pasakojo nuoširdumu ir atvirumu trykštanti sportininkė.
Pasiteiravus, ar bent viena seserų ar brolis taip pat išsiskiria jėga ir pasuko į sportą, L. Jakaitė atsakė: „Broliui ir seserims buvo sunkiau. Jie neturėjo tokių sąlygų ir galimybių sportuoti, o aš buvau jauniausia, tad jau keitėsi šiek tiek laikai ir mane tėveliai šiek tiek vėliau išleido į sportą.“
Ji pamena, kad dar vaikystėje atsikeldavo anksčiau už brolį ir seseris.
„Atsikeldavau tokiu metu, kol dar televizija nerodydavo programos. Įsijungdavau televizorių be garso ir laukdavau, kol prasidės programa. Vėliau pabusdavo ir kiti šeimos nariai“, – šyptelėjo mergina.
Iš pažiūros – smulki mergaičiukė
L. Jakaitė savo karjeros viršūnę pasiekė 2021 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, kai Suomijoje Europos jaunimo (iki 23 m.) sunkiosios atletikos čempionate neturėjo lygių. Ji tapo pirmąja jaunimo amžiaus lietuvaite, pasiekusia tokias aukštumas sunkiosios atletikos varžybose.
Tarp Lietuvos vaikinų tokių pasiekimų yra buvę, tačiau tarp dailiosios lyties atstovių – ne.
Europos jaunimo (iki 23 m.) sunkiosios atletikos čempionate Lijana rovimo veiksmu iškėlė 95 kg, stūmimo rungtyje – 113 kg ir dvikovėje surinko 208 kg.
Žinant, kad ji varžėsi tarp dalyvių iki 71 kg, tai išties dideli svoriai.
„Kai per apdovanojimų ceremoniją skambėjo Lietuvos himnas, o rankose laikiau trispalvę, jausmas buvo pasakiškas. Tai suvirpino širdį ir mano treneriui Edvardui Šaukliui. Jis prisipažino išspaudęs ašarą“, – pasakojo L. Jakaitė.
Lijaną ir trenerį po 1000 eurų premijomis apdovanojo Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai, taip pat sunkiaatletė buvo pagerbta ir Lapių kaimo bendruomenės.
„Sveikinimų sulaukiau daugybės, kaip niekad anksčiau: ir socialiniuose tinkluose, ir iš artimųjų, draugų rato, ir iš valdžios bei sporto bendruomenės. Malonu. Tai dar labiau motyvuoja ir skatina nesustoti siekiant savo tikslų“, – sakė sunkiaatletė.
Įdomu tai, kad Europos čempionė šį sportą pasirinko visiškai atsitiktinai.
„Prieš aštuonerius metus draugė pasiūlė eiti į sporto salę, ne štangas kilnoti, o tiesiog pasitreniruoti su treniruokliais. Šią sporto salę lankė keli mokyklos vaikinukai, tad bendraklasė nusprendė mane pasikviesti į kompaniją. Taip susiklostė, kad mane pastebėjo treneris Edvardas Šauklys ir pasiūlė lankyti sunkiąją atletiką“, – savo kaip sportininkės kelio pradžią prisiminė L. Jakaitė.
Per dieną – po 11 tonų
Dabar mergina teigia, kad per dieną salėje iškelia net 11 tonų.
„Laikausi griežto treniruočių plano: 5 kartus per savaitę po maždaug 3 valandas lieju prakaitą sporto salėje. Treneris man pateikia užduotis, o aš bandau jas įvykdyti. Paskaičiavau, kad per 3 valandų treniruotę iškeliu maždaug po 11 tonų svarmenų.“
Įdomu tai, kad L. Jakaitė sugeba ne tik intensyviai dirbti treniruoklių salėje, padėti tėvams su žemės ūkio darbais, bet ir dar Vilniaus universitete studijuoja tvariųjų finansų ekonomikos magistrantūroje.
„Dabar toks metas, kai galima daug ką atlikti ir per nuotolį. Tereikia nuvykti į kai kurias paskaitas ar atsiskaitymus. Apskritai gyvenime yra taip: kai labai nori, viską galima suderinti“, – akcentavo veikli sportininkė.
Ji neslėpė, kad randa laiko ir dar vienam savo pomėgiui – knygų skaitymui.
„Patinka skaityti detektyvus. Jie nėra nuobodūs. Praskaidrina kasdienybę“, – šyptelėjo Europos jaunimo sunkiosios atletikos čempionė.
Pasiteiravus, kur mergina laiko savo vertingiausią iškovotą trofėjų – Europos čempionės medalį, Lijana atsakė: „Kaip ir kitus medalius – pakabintą ant karnizo. Prieš porą metų bandžiau skaičiuoti, jų buvo per 70, o per paskutinius metus dėl pandemijos pasipildė ne tiek jau ir daug – bus gal dar maždaug papildomai dešimt.“
