Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai maistiniai kviečiai pabrango 37 proc., miežiai (išskyrus salyklinius) – 48 proc., tačiau rapsų supirkimo kainos išaugo labiausiai – 70 proc.
„Toks kainų šuolis ūkininkams buvo kaip tam tikra kompensacija už vasaros karščių sunaikintą derlių. Reikia įvertinti ir tai, kad pernai metų derlius buvo auginamas naudojant dar nespėjusias žymiai pabrangti trąšas“, – pranešime sakė ŽŪM Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.
Pasak jo, Lietuvoje didžiausia užaugintų grūdų ir rapsų dalis superkama jų nuėmimo metu. Ūkininkai, turintys galimybę kokybiškai sandėliuoti derlių, galėjo geriau pasinaudoti kainų kilimu.
Rapsų atsargų žemdirbiai parduoti neskubėjo – grūdų supirkėjų sandėliuose pernai buvo saugoma beveik trečdaliu daugiau rapsų nei 2020 metais.
Kadangi pernai derlius buvo mažesnis nei 2020 metais, lietuviškų javų, ankštinių ir rapsų eksportas sumažėjo 19 proc. ir siekė 4,1 tūkst. tonų. Iš viso pernai eksportuota 3,4 tūkst. tonų javų, 77 tonos žirnių, 120 tonų pupų, 533 tonų rapsų. Javai ir pupos turėjo didesnę paklausą trečiosiose šalyse, o Europos Sąjungos šalyse – rapsai ir žirniai.
Šių metų derliui šalies ūkininkai pasėjo šiek tiek mažiau žieminių javų – 887,1 tūkst. ha (pernai – 908 tūkst. ha). Tačiau žieminių rapsų pasėlių plotas (325,9 tūkst. ha) buvo 10 proc. didesnis nei pernai (296,3 tūkst. ha).
Tarptautinės grūdų tarybos analitikai prognozuoja, kad 2021–2022 metų pasaulinis grūdų derlius, palyginti su 2020– 2021 metų derliumi, turėtų būti didesnis 3,2 proc. ir siekti 2,3 mlrd. tonų. Numatoma, kad grūdų pasaulyje taip pat bus sunaudojama 2,6 proc. daugiau.
