Per kiek laiko šie statiniai iškils kraštovaizdyje, dar nežinia. Apylinkių gyventojai iš pradžių įtariai žiūrėjo į šią naujovę, todėl nusprendėme pasidomėti vėjo jėgainių įrengimu iš arčiau.
Vėjo malūnai atsiras nuomotoje žemėje. Savo žemes sutiko išnuomoti ūkininkas Stasys Jasiūnas bei jo šeima. Ūkininkas pasakojo, kad žino, jog kiekvienai jėgainei bus skiriama apie 1 ha plotas.
Žemės savininkas pripažino, kad buvo prieštaraujančių vėjo elektrinių statybai, tačiau jis sakė pavojaus šiuose įrenginiuose nematantis, kadangi artimiausias kaimas nuo iškilsiančių „malūnų“ yra už maždaug 1 km. Reikalavimas – statyti elektrines ne arčiau nei 400 metrų nuo gyvenamųjų namų – yra išpildytas.
S. Jasiūnas mano, kad šiais laikais žmonės priešiškai būna nusiteikę tada, kai nori gauti pinigų.
Žemės nuomos sutartis su jėgainių statytojais su ūkininku sudaryta 30 metų, bet bus pratęsta. Ūkininkas įsitikinęs, kad ekologiškiausia elektros gamyba – saulės ir vėjo. Esą kiek jis domėjosi, statomos elektrinės yra bene vienos aukščiausių Lietuvoje.
Yra žinoma, kad pačias jėgaines bus imtasi montuoti jau šį pavasarį, dabar atliekami paruošimo darbai.
Kaip atrodys vėjo jėgainių parkas?
Kaip minėjome, vėjo jėgainių parką sudarys 12 vėjo „malūnų“. Kiekvienas iš jų turėtų užimti 38,5 kv. m. plotą. Pabandykime įsivaizduoti plieninių konstrukcijų bokštą, kurio stebulės aukštis 151 metras.
Vėjo elektrinės aukštis, įskaitant sparnuotę, dar didesnis – 230 metrų, o rotoriaus skersmuo – 158 metrai.
Palyginimui – jeigu vienas devynaukštis į dangų iškilęs 30 metrų, tai vėjo elektrinė yra kaip maždaug septyni tokie devynaukščiai sudėjus.
Pigus ir nekenkiantis aplinkai energijos šaltinis
Skelbiama, kad vėjo energetika – viena iš mažiausiai aplinkai kenkiančių energetikos šakų.
Skirtingai nuo tradicinių elektros energijos gamybos būdų, naudojant kietą, skystą, dujinį kurą, kuriam reikia didžiulių išlaidų, kad kuras būtų išgautas iš žemės gelmių, atvežtas iki elektrinių, sudegintas, pašalinti pelenai, išvalyti dūmai, įšildytas vanduo vandens aušyklose ir sumažintas atmosferos oro teršimas, vėjo elektrinėms tokių išlaidų nereikia. Vėjo energija šiandien yra pigiausias elektros energijos šaltinis daugumoje pasaulio vietų.
Nauda seniūnijai – keliai bei finansai
Kokią naudą duos vėjo jėgainės Kamajų seniūnijoje, paklausėme savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėjo R. Simanavičiaus. Pasak jo, vėjo elektrinių įrengimas padės pasirūpinti keliais šioje teritorijoje.
Taip pat savivaldybė turės ir finansinės naudos – 2019 m. lapkričio 5 d. tarp Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir planavimo iniciatoriaus pasirašytas bendradarbiavimo ketinimų protokolas, kuriuo planavimo iniciatorius įsipareigojo teikti kasmetinę tikslinės paskirties finansinę paramą (15 000 Eur), kurią administracija skirs Kamajų seniūnijai.
Taip pat neginčytina ir tai, kad, pastačius vėjo jėgainių parką, Rokiškio rajono savivaldybės biudžetas iš nekilnojamojo turto mokesčio kasmet gaus pajamų.
Statytojų derybos vyko, norint ne tik gauti, bet ir duoti
Apie tai, kaip pradėta planuoti statyti vėjo elektrines, plačiau papasakojo buvęs rajono meras Antanas Vagonis. Pasak jo, statytojai pagal vėjo žemėlapį rinkosi žemes, derėjosi su žemių savininkais.
Dažniausiai gyventojai vėjo „malūnų“ nenori bei reiškia pretenzijas dėl galimo triukšmo, neva neigiamo poveikio sveikatai bei atpigsiančio nekilnojamojo turto. Anot A. Vagonio, pradinė kalba su elektrinių statytojais buvo tokia, kad jie žadėjo įrengti krepšinio aikštelę Kamajuose, prisidėti prie savivaldybės biudžeto keliolika tūkstančių eurų.
A. Vagonis mano, kad šios bendrovės pasiūlymai buvo geranoriški, norint tapti normalia bendrove, kuri atneštų pridėtinę vertę bendruomenei. Derybas vedė danų kompanija, kurioje – europietiška kultūra ir kitoks požiūris į verslą.
Dėl jėgainių statymo pavyko susitarti su gyventojais ir darbai pradėti maždaug prieš mėnesį. Galutinės statytojų derybos įvyko su dabartiniu meru Ramūnu Godeliausku.
Statytojų derybos vyko, norint ne tik gauti, bet ir duoti
Apie tai, kaip pradėta planuoti statyti vėjo elektrines, plačiau papasakojo buvęs rajono meras Antanas Vagonis. Pasak jo, statytojai pagal vėjo žemėlapį rinkosi žemes, derėjosi su žemių savininkais. Dažniausiai gyventojai vėjo „malūnų“ nenori bei reiškia pretenzijas dėl galimo triukšmo, neva neigiamo poveikio sveikatai bei atpigsiančio nekilnojamojo turto.
Anot A. Vagonio, pradinė kalba su elektrinių statytojais buvo tokia, kad jie žadėjo įrengti krepšinio aikštelę Kamajuose, prisidėti prie savivaldybės biudžeto keliolika tūkstančių eurų. A. Vagonis mano, kad šios bendrovės pasiūlymai buvo geranoriški, norint tapti normalia bendrove, kuri atneštų pridėtinę vertę bendruomenei.
Derybas vedė danų kompanija, kurioje – europietiška kultūra ir kitoks požiūris į verslą. Dėl jėgainių statymo pavyko susitarti su gyventojais ir darbai pradėti maždaug prieš mėnesį. Galutinės statytojų derybos įvyko su dabartiniu meru Ramūnu Godeliausku.
Sutarta: 15 tūkst. eurų Kamajų seniūnijai kasmet
Savivaldybės meras R. Godeliauskas informavo, kad statybos leidimas bendrovei, statančiai jėgaines, išduotas pernai metų pabaigoje. Su gretimų sklypų savininkais buvo susitarta, gauti jų sutikimai.
Savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su statytojais, kurie kasmet skirs po 15 tūkst. eurų paramą. Ši suma bus skirta būtent Kamajų seniūnijai. Seniūnija savo ruožtu gerins gyvenamąją aplinką šalia vėjo jėgainių.
Duokiškio kaimo bendruomenė – skeptikai
Duokiškio kaimo bendruomenės tarybos pirmininkė Giedrė Dagienė nebuvo tiek optimistiška. Pasak jos, pradiniame etape niekas gyventojų nuomonės neklausė. Žmonės jautė įtampą ir netikrumą, bet viskas jau buvo nuspręsta. Ji pripažino, kad buvo pateikta poveikio aplinkai ataskaita, su išvadomis susipažino.
G. Dagienės žiniomis, gretimų žemės sklypų savininkai pasirašė sutikimus, tačiau kai kurie iš jų gyvena miestuose ir Kamajų seniūnijoje yra tik jų žemė.
„Turbūt kiekvienas supranta, kad dalis ramybės bus paaukota. Galbūt mes dar nežinome, kaip šis vėjo jėgainių parkas gali paveikti. Parkas planuojamas didžiulis, didelio pajėgumo,“ – pasvarstė moteris.
Didžiausia problema dabar – mašinų keliamas triukšmas
Pasak Duokiškio seniūnaitijos seniūnaičio Arvydo Žvirblio, tarp gyventojų buvo jėgainių norinčių, buvo ir nenorinčių.
Dabar didžiausia problema – gyventojai nebeturi ramybės dėl pravažiuojančių krovininių automobilių, prastas kelias, dėl to žmonės nepatenkinti. Jėgainės nuo šio gyventojo bus toli, todėl A. Žvirblis dėl jų labai nesuko sau galvos.
„Man asmeniškai nieko tokio,“ – numojo ranka Duokiškio seniūnaitis.
Gyvenimas statybų aikštelėje
Tytelių kaimo gyventojas Giedrius Dobrega sako, kad nepatogumų dabar yra daug. Anot G. Dobregos, 30-40 sunkvežimių pro kaimą važiuoja dieną – naktį, praktiškai gyvenimas vyksta statybų aikštelėje. Žmogus sako turėjęs daug rūpesčių, kad jėgainės kaip galima labiau būtų patrauktos nuo gyvenamųjų namų, būtų išlaikytos sanitarinės normos.
„Tegul stato, daug pinigų įdėjo,“ – tarstelėjo šalia statybų atsidūręs gyventojas.
Gerai šie vėjo „malūnai“ ar blogai, sunku dar spręsti. Kiek tenka stebėti, ten, kur jėgainės jau pastatytos, gyventojų skundai liaujasi.
