Lietuvoje kiaulienos suvartojimas siekia apie 50 kg vienam gyventojui, tačiau sau kiaulių užsiauginame vos 50 proc. poreikio. 2020 m. Lietuvos kiaulininkystės sektorius itin nukentėjo nuo COVID-19 krizės – ženkliai krito kiaulienos vartojimas, ES rinkoje susidarė kiaulienos perteklius ir krito kiaulių supirkimo kainos. Nuo 2021 metų rugsėjo savikaina ženkliai išaugo, o kiaulių supirkimo kaina nukrito ir situacija dar labiau komplikavosi:
60 proc. pabrangę pašarai, pašariniai grūdai ir kiti sudėtiniai komponentai (soja, aliejus ir kt.);
Elektra pabrango 4,5 karto;
Dujos pabrango 3.5 karto;
Dyzelinis kuras pabrangęs 50 proc.;
Padidėjęs perteklinės kiaulienos importas iš ES šalių numuša kiaulių supirkimo kainas;
Dėl covid-19 užsitęsęs disbalansas rinkoje.
Kiaulininkystės sektoriuje dirbantys ūkiai optimizavo išlaidas, sustabdė investicijas, pasiėmė paskolas apyvartinėms išlaidoms, tačiau tai nepadeda išlikti ir artėjame prie pabaigos. Nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio parduodami kiaules kiaulių augintojai gauna 40 – 60 eurų nuostolį nuo kiekvienos parduotos kiaulės. Lietuvoje kiekvieną savaitę skerdžiama apie 18,5 tūkst. kiaulių ir kiaulių augintojai patiria apie 0,6 – 1 mln. eurų nuostolių.
Nuo 2021 m. rugsėjo Lietuvos kiaulininkystės sektorius iki 2022 m. vasario mėnesio jau patyrė apie 18 mln. eurų nuostolių. Artimiausių mėnesių perspektyva yra bloga: pašarų kaina išlieka aukšta, o kiaulių supirkimo kaina rekordiškai žema. Ūkiai yra išnaudoję skolinimosi ir kitus rezervus, teigia Lietuvos kiaulių augintojų asociacija.
Kiaulininkystės fermose laikinas ar staigus veiklos nutraukimas reaguojant į rinkos pokyčius yra neįmanomas. Kiaulių auginimo ciklas trunka apie 10 mėnesių ir vyksta nenutrūkstamu srautu – prasideda nuo paršavedžių sėklinimo ir paršelių gimimo ir tik vėliau penimų kiaulių užauginimo. Todėl sėklindami kiaules ūkiai nežino kokia pašarų ir kiaulių supirkimo kaina bus po 10 mėnesių. Didesnė ūkių dalis gamybos apimčių nemažina, kadangi tai dar labiau pablogintų situaciją.
Dalinis gamybos mažinimas sumažintų kintamuosius kaštus ir pajamas, tačiau nepadėtų sumažinti pastoviųjų kaštų: pastatų amortizacijos, pastatų šildymo, darbo jėgos kaštų ir kitų kaštų. Ūkiai svarsto apie pilną veiklos nutraukimą.
Tikėdamiesi pagalbos pergyventi sudėtingą laikotarpį, kreipėmės paramos – nuo 2021 m. rugsėjo iki 2022 m sausio mėn. apie sudėtingą situaciją ir žodžiu ir raštais informavome Žemės ūkio ministrą, taip pat kreipėmės į Vyriausybę, Seimo Kaimo reikalų komitetą. Vyko nemažai pasitarimų, tačiau deja, esminio persilaužimo nėra.
Gruodį buvo pažadėta, kad bus surasta apie 12 mln. eurų suma kiaulininkystės nuostoliams kompensuoti, tačiau šitos sumos Žemės ūkio ministerija ir Finansų ministerija nesuranda – tai ne taip prašo, tai netiki, kad situacija tragiška, tai nėra schemos, tai nėra duomenų ir pan. Naujųjų išvakarėse išmokėta COVID-19 schemos likutinė suma – 1,4 mln. € situaciją taiso tik kosmetiškai – nuostoliai yra didesni daugiau nei 10 kartų ir jie auga.
Paramos schemos orientuotos į smulkius kiaulininkystės ūkius, tačiau Lietuvoje jų beveik nėra, o didžiausius nuostolius patiria specializuoti kiaulininkystės ūkiai. ŽŪM pranešimai apie paramos tikėjimąsi iš Briuselio ir neperspektyvių pažadų vežiojimas mums nepadeda. Praėjus 4 mėnesiams matome, kad blaškomasi nustatant problemos mastą, abejojama ar skirti paramą, ieškoma būtų pralaukti ir tikimasi, kad problema kažkaip savaime išsispręs.
Žemės ūkio ministerija, žinodama, kad 2021 m. nuostoliai sudaro 15 mln. €, o 2022 metais kiekvieną savaitę sektorius patiria apie 1 mln. eurų nuostolių, prašo iš Finansų ministerijos vos 3,2 mln. eurų paramos sumos.
Prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybės kiaulininkystės sektoriaus problemą spręsti aukščiausiu lygiu. Žemės ūkio ministerija ir jos vadovybė padėtį žino, reguliariai teikiame informaciją, susitinkame pasitarti, tačiau akivaizdu, kad procesai užtruko.
Žemės ūkio ministerijai trūksta kitų institucijų palaikymo sprendžiant paramos kiaulininkystės sektoriui klausimą. Visų pirma trūksta Vyriausybės valios ir Finansų ministerijos palankaus požiūrio. Kiaulininkystės ūkių problema didėja, įtampa auga, o lemiamų sprendimų priėmėjas yra net ne žemės ūkio ministras, o kažkas, kam Žemės ūkio ministerija teikia pažymas, papildomus įrodymus apie nuostolius, pateikinėja įvairiausiais pjūviais medžiagą ir vis tiek tai neveikia.
Kiaulininkystė Lietuvoje nėra laikoma reikšminga veikla, ji ignoruojama ir jai dėmesio skiriama tiek, kiek reikia atsikirsti į viešoje erdvėje iškeliamus klausimus. Mus ramina, kad „problemos žinomos, procesai vyksta“, tačiau laikas eina, o rezultato nėra, teigia Lietuvos kiaulių augintojų asociacija.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį nebuvo linkusi pasakyti, ar Vyriausybė suteiks kiaulininkų prašomą paramą.
„Bet kokios kompensacijos, kurios yra teikiamos, turi būti susijusios su ekstremalios situacijos suvaldymu. Jeigu tie nuostoliai yra susiję su COVID–19 situacija, galimybė tam tikras priemones konstruoti būna, tačiau reikia analizuoti konkrečią situaciją – dėl ko susidaro nuostoliai būtent šiam sektoriui“, – sakė finansų ministrė.
Kiaulininkystės krizė kilo Kinijai greičiau nei prognozuota atgaivinus savo kiaulininkystės sektorių po afrikinio kiaulių maro sukeltos krizės ir užtrenkus duris didžiausioms ES kiaulienos eksportuotojoms – Vokietijai ir Ispanijai. Perteklinės kiaulienos produkcijos krizę sunkina ir pabrangę pašariniai grūdai bei energetiniai ištekliai.
