Tokius pirkėjų įpročius atskleidžiančius rezultatus parodė specialus vieno prekybos tinklo projektas – lojalumo kortelių turėtojams suteikta galimybė peržiūrėti individualizuotą apsipirkimo statistiką už visus 2021 metus.
Tikimasi, kad ši nauja funkcija padės pirkėjams priimti tvaresnius, sveikatai ir kasdienybei palankesnius sprendimus.
Pasak prekybos tinklo ryšių su klientais valdymo vadovės Karolinos Pareigytės-Kvieskienės, apsipirkimo duomenų analitika neša naudą tiek verslui, tiek pirkėjams – tampa svarbia komunikacijos su klientais dalimi ir padeda pirkėjams suprasti jų pačių įpročius.
„Pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse pastebime tendenciją, kad pirkėjai vis daugiau domisi asmenine statistika, analizuoja savo išlaidas ir kitus įpročius. Todėl tikimės, kad ir duomenis, kuriuos jiems paruošėme kaip 2021 metų apžvalgą, jie priims smalsiai. Asmeninių pirkimo įpročių duomenys pirkėjus gali nustebinti, pateikti naujų, netikėtų įžvalgų“, – sako K. Pareigytė-Kvieskienė.
„Kai kurių faktų apie realius pirkėjų įpročius rodymas gali turėti įtakos jų elgesiui ir paskatinti protingesnius, tvaresnius sprendimus.
Pavyzdžiui, parodome klientui, kad apsipirkdamas jis dažniausiai perka plastikinius maišelius ir tai daro vidutiniškai dažniau nei kiti klientai – tai gali paskatinti klientą kitą kartą rinktis popierinį arba medvilninį maišelį. O toks faktas, jog jis patenka tarp TOP 5 proc. perkančių daugiausiai vaisių ir daržovių gali padėti klientui išlaikyti gerą įprotį ir toliau.
Todėl stengiamės palengvinti kiekvieną savo pirkėjų dieną padėdami jiems priimti palankesnius sprendimus. Ši metų apžvalga gali prie to prisidėti“, – tikina K. Pareigytė-Kvieskienė.
Įvertinus 2021 m. apžvalgos rezultatus, išryškėjo net kelios lietuvių įpročių tendencijos. Pavyzdžiui, 43,9 proc. visų lojalumo programos naudotojų vidutinio pirkinių krepšelio sudarė vietinė produkcija, o beveik trečdalis – 29,8 proc. – pirkėjų pusę savo pirkinių krepšelio užpildo lokaliai užaugintais ir pagamintais gaminiais.
Tiesa, nors lietuviai ištikimiausi vietinei produkcijai, perka mažiausiai vaisių ir daržovių, taip pat mažiausiai vertina įvairovę – Latvijoje vidutinis pirkėjas išbando net 225 skirtingus produktus, kai Lietuvoje šis skaičius tesiekia 121.
Naująją funkciją jau įvertino ir klientai – apklausti pirkėjai teigė, kad apžvalgos rezultatai paskatino persvarstyti savo įpročius ir stengtis tobulėti.
„Jau kurį laiką vykdome skirtingus projektus, kurių pagrindinis tikslas – kuo labiau suprasti pirkėją ir rasti būdų, kaip dar geriau patenkinti jo poreikius. Tai rodo ir mūsų asmeninių pasiūlymų projektas, kurį pradėjome pirmieji rinkoje ir toliau jį vystome.
Stengiamės po kiekvieno naujo projekto išgirsti pirkėjų lūkesčius, tad susipažinus su naujojo projekto rezultatais, kviečiame palikti savo atsiliepimą – pirkėjų idėjos ir mintys leidžia mums rasti geriausius sprendimus ir pasiūlyti tai, ko labiausiai reikia“, – sako K. Pareigytė-Kvieskienė.
