Žemdirbiams – galvos skausmas dėl suartų pievų

Tokio sprendimo link einama dėl Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai. Sparčiai mažėja daugiamečių pievų ir ganyklų plotai, todėl imamasi priemonių juos atkurti. Tokios priemonės taikomos visos Europos mastu dėl vykstančios klimato kaitos.

Tikslesnių duomenų apie tai, kiek ūkininkų turės atsėti buvusius plotus, kol kas nėra. Šiuo metu ruošiamas pievų atkūrimo tvarkos aprašo pakeitimas. Jame bus nurodyta, kas ir kokius pievų plotus turės atkurti bei kokios finansinės sankcijos bus taikomos, jeigu ūkininkai to nepadarytų.

Skelbiama, kad atkuriant suartas pievas, bus taikomas proporcingumo principas – visi, per pastaruosius dvejus metus išarę pievas, turėtų atkurti nustatytą procentinę jų dalį.

Tuo tarpu Lietuvos žemdirbiai pasipiktinę. Neišgyvenantys iš gyvulių auginimo, ūkininkai turėjo juos parduoti, o galvijams skirtas ganyklas užsėti grūdinėmis kultūromis.

Deja, šiemet jie sužinojo, kad greičiausiai derlių praras, mat pievas teks atkurti.

Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Dr. Ignas Hofmanas problemą dėl suartų pievų pripažino. Pasak jo, niekas sustabdyti pievų nykimo proceso nebegali.

Sprendimų turės ieškoti Žemės ūkio ministerija. I. Hofmanas siūlytų atlikti detalią pievų inventorizaciją, ypač valstybinės žemės plotuose.

„Reikia sudaryti skatinamąsias sąlygas, kad ūkininkams būtų verta palikti ir išsaugoti ar atkurti pievas. Kita vertus tegul Žemės ūkio ministerija sugalvoja, kur dėsime šieną,“ – kalbėjo rajono ūkininkų išrinktas vadovas.

Jis pažėrė kritikos Žemės ūkio ministerijai:

„Žemdirbių tarpe atmosfera yra įtempta, nes problemų – visa eilė. Pirmiausia – nėra ministerijos komunikacijos, prastas dialogas tarp ministerijos ir žemdirbių, kai medžiaga atsiunčiama iš vakaro ir kitą dieną kviečiami dalyvauti projektų pristatymuose teikti pasiūlymus, pastabas, nesudarant pakankamai laiko susipažinti.

Taip pat neaišku, kokiu pagrindu atrenkamos vienos ar kitos organizacijos į diskusijas, aptarimus. Pastebiu ir žemės ūkio mokslo ignoravimą. Įvairias studijas ir vertinimus atlieka neaiškios kilmės įmonės, fondai. Problema ministerijoje yra ir strateginio plano neparengimas, o laiko turime iki metų pabaigos, nors diskusijos dar net neprasidėjusios.

Akivaizdu, kad žemės ūkio ministrui trūksta kompetencijos, lyderystės, gebėjimų vadovauti.“ – kalbėjo rajono ūkininkų atstovas.

„Pirmiausia, ką turėtų padaryti žemės ūkio ministras, – nuvažiavęs į Briuselį, jis turi paaiškinti, kokia tragiška situacija Lietuvoje su gyvulininkyste. Reikia sudaryti sąlygas, kad ji būtų pelninga.

Ministerija turi kalbėti su žemdirbių organizacijomis, ieškoti kompromiso, nes visus užmojus teks įgyvendinti žemdirbiams. Kol kas iš ministerijos pusės noro spręsti bent kažką žemdirbių naudai nepastebime,“ – pasakojo nenorėjęs nurodyti savo pavardės Radviliškio rajono ūkininkas.

Pasak statistikos, ganyklų plotai per pastaruosius penkerius metus sumažėjo daugiau kaip 70 tūkstančių hektarų – ūkininkai suarė tokį pievų plotą, kiek užima pusė Kauno miesto.

Peržengta net 11 procentų riba, kai buvo privaloma neviršyti 5 procentų, – tad Lietuvai gresia nemalonumai.

Atkreiptinas dėmesys, kad specialistai pasisako, jog per trumpą laiką suartoms pievoms pilnai atsėti prireiks nuo keliolikos iki kelių dešimčių metų.

Natūraliose pievose galėjo augti iki kelių dešimčių augalų rūšių, todėl grąžinti suartą plotą į tą būklę, kokia buvo, nėra lengva.

Žemės ūkio ministerija nurodo, kad pievas reikės atsėti „žoliniais, pievoms ir ganykloms būdingais augalais“, tačiau jų rūšių nenurodė. Atsėtas pievas išlaikyti reikės ne mažiau kaip penkerius metus.

Kilus žemdirbių nepasitenkinimui, Žemės ūkio ministerija informavo, kad išartų pievų plotus atkurti reikės, tačiau tai bus galima padaryti ir deklaruojant naujas daugiametes ganyklas bei pievas.

Kad ateityje ūkininkai turėtų daugiau paskatų pievas ir ganyklas išsaugoti, numatoma didinti paramą už ekstensyvų pievų tvarkymą, ganant gyvulius.