Administracinė ir finansinė našta žemės savininkams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turėjo ją atlikti anksčiau, veisdami mišką didesniame kaip 1 ha plote arba rengdami kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, per metus sumažėtų apie 110 tūkst. eurų. Sutaupytas lėšas jie galės panaudoti įveisto miško apsaugai ir priežiūrai.
„Šiuo siūlymu Seimas palengvina sąlygas miško augintojams – jiems auginant mišką nebereikės atlikti poveikio aplinkai vertinimo, jeigu sodinama iki 10 hektarų miško. Ar atitinkamoje teritorijoje yra saugomų rūšių, kitų veiklos apribojimų, rūpintųsi ne patys miško augintojai, o valstybės institucijos kaip Nacionalinė žemės tarnyba“, – Aplinkos ministerijoje parengto teisės akto projekto tikslą įvardija aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Lietuvoje miškai šiuo metu užima 33,7 proc. šalies teritorijos. Vyriausybės programoje ir kituose strateginiuose dokumentuose iki 2030 m. jį numatyta padidinti iki 35–38 proc., kasmet įveisiant miškų mažiausiai 8 tūkst. ha plote.
Numatyti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimai ir pagal juos Aplinkos ministerijos rengiamas Miško įveisimo ne miško žemėje tvarkos aprašo projektas, padės greičiau pasiekti šį tikslą.
Siūlymas veisiant mišką padidinti ploto ribą, nuo kurios privaloma atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo iki 10 ha, atitinka Vyriausybės programos siekį palengvinti administracinę ir finansinę naštą žemės savininkams, prisidedantiems prie svarbių strateginių uždavinių, mažinančių klimato kaitos poveikį, gerinančių aplinkos kokybę ir gausinančių gamtinius išteklius.
Be to, miško veisimas, skirtingai nei kita ūkinė veikla, svarbus ne tik gamtosaugine, bet ir socialine nauda. Kartu kuriamos naujos darbo vietos, užtikrinamos svarbios šaliai medienos, biokuro žaliavos tiekimas.
Kitų vertybių (gamtinių, kultūrinių ir kt.) apsaugą nuo galimo neigiamo šios veiklos poveikio numato žemės ūkio ir aplinkos ministrų tvirtinama Miško įveisimo ne miško žemėje tvarka.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimus pateikė Seimo narys Justinas Urbanavičius.
Šiuo įstatymu į Lietuvos nacionalinę teisę perkeltos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatos dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų, iš jų – ir veisiamo miško poveikio aplinkai vertinimo.
Direktyvoje valstybėms narėms leista nusistatyti ribas ar kriterijus, kuriuos pasiekus atsiranda prievolė atlikti atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.
Lietuvoje dabar nustatyta 1 ha teritorijos ploto riba tiek veisiant mišką, tiek verčiant miško žemę kitomis naudmenomis.
