Patirties sėmėsi Vokietijoje
Mintis apie galimybę užsiimti mėsine galvijininkyste I.Gulbinienei ir jos vyrui kilo dar 2008-aisiais.
„Ieškojome alternatyvų verslui. Suradome išmanantį žmogų, paskui patys kelis kartus važiavome į Vokietiją, aplankėme nemažai vietinių ūkių. Domėjomės ir sprendėme, kas mums geriau: ar auginti ir pardavinėti galvijus veislei – ar mėsai. Pasirinkome pastarąjį variantą, nes Lietuvos rinkai jis yra kur kas tinkamesnis“, – pasakoja moteris.
Toje pačioje Vokietijoje ūkininkai 2009 metais įsigijo savo pirmuosius galvijus: karves, veršelius, bulius. Verslas startavo.
Viskas sekėsi neblogai, išskyrus vieną niuansą: Gulbinai visad norėjo būti šeimininkais visoje grandinėje, nuo pat galvijo užauginimo iki mėsos pardavimo. To daryti patys negalėjo, nes neturėjo reikiamos technikos ir įrangos.
„Su mėsos pardavimu, matyt, yra panašiai, kaip ir su pieno: supirkėjas tau moka tiek, kiek moka. Privalai prisitaikyti, savo kainos nenustatysi, savų taisyklių neįvesi. Mūsų ūkis nedidelis, todėl puikiai supratome: jei norime eiti pirmyn, jei norime didinti savo pajamas, turime galvoti apie savą produkcijos realizaciją“, – tvirtina I.Gulbinienė.
Nereikia bijoti ar dvejoti
Čia moteris dar kartą pasidomėjo NMA teikiamomis galimybėmis šalies ūkininkams. Jai ir anksčiau jau teko bendrauti su agentūra, kuomet prieš kelis metus pateikė paraišką ūkiui modernizuoti. Sėkmingai įgyvendinus projektą, ūkininkė ryžosi ir antrajam.
Šį kartą Gulbinams skirta parama savo ūkyje užaugintos mėsos perdirbimo cecho įrengimui. Darbai dar tik startuos, tačiau moteris jais džiaugiasi jau šiandien.
„Turėsime savo skerdyklą ir mėsos išpjaustymo cechą su brandinimu. Taigi pagaliau bus visas pilnas ratas: nuo produkcijos atsiradimo iki galutinio kliento. Be to, turėdami cechą galėsime gaminti daugiau ir įvairesnės produkcijos: pavyzdžiui, galėsime rūkyti dešras, gaminti sardeles ir panašiai“, – džiaugiasi ūkininkė.
Paraiškos pildymas ir tolesni susiję veiksmai, pasak jos, ėjosi sklandžiai ir paprastai. NMA specialistai buvo geranoriški, kuomet reikėjo – paaiškino, patarė, padėjo.
„Tikrai rekomenduočiau bet kam. Apskritai rekomenduočiau nebijoti, nedvejoti ir kreiptis dėl paramos. Kai finansavimas siekia 50 ar 70 procentų, tai tikrai labai rimta parama, ypač pradedantiems ūkininkams, o ir ne tik jiems“, – įsitikinusi I.Gulbinienė.
Pats laikas teikti paraiškas
NMA specialistė Ana Suboč sako, jog žmonės, planuojantys modernizuoti savo ūkius, nuo lapkričio 3 d. kviečiami kreiptis dėl paramos. Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ renkamos iki lapkričio 30 d..
„Šiuo laikotarpiu paramos lėšos skiriamos atskirai šiems sektoriams: pieninei galvijininkystei skirta 27 mln. eurų, kiaulininkystei – 6,2 mln. eurų, paukštininkystei, įskaitant kiaušinių gamybą – 6,2 mln. eurų, mėsinei gyvulininkystei, įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę – 3,1 mln. eurų, o sodininkystei, daržininkystei ir uogininkystei – 8 mln. eurų“, – vardija Ana Suboč.
Jos teigimu, dėl paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (fizinis asmuo turi būti įregistravęs ir ūkininko ūkį) ir ne trumpiau kaip 12 mėn. vykdantys žemės ūkio veiklą bei iš jos gaunantys pajamų.
Pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos per ataskaitinius metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų.
Paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su projekto partneriu (-ais), nepriimamos.
Parama teikiama, jei pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 tūkst. Eur (šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus).
Projektui – iki 300 tūkstančių eurų
NMA specialistė pažymi, jog remiama žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ar išaugintų valdoje) apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai. Jei tai yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, remiamas iš kooperatyvo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.
Pasak Anos Suboč, paramos intensyvumas yra 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, jei vykdoma žemės ūkio produktų gamyba gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose.
Intensyvumas gali būti padidintas 20-čia proc. punktų jaunajam ūkininkui, fiziniam asmeniui (kuriam dar nėra suėję 41 metai) ir žemės ūkio kooperatyvui, įgyvendinančiam kolektyvines investicijas.
Paramos intensyvumas 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, jei vykdomas prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ar išaugintų valdoje) apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai.
Šiuo atveju intensyvumas gali būti padidintas 20 proc. punktų pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas vieno iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narių valdoje (taikoma tik gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose).
Taip pat – pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie patys užsiima žemės ūkio produktų gamyba ir įgyvendina kolektyvines investicijas (taikoma tik gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose).
Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui – 300 tūkst. Eur, 2014–2020 metų laikotarpiu, įskaitant 2021–2022 metų pereinamąjį laikotarpį, 900 tūkst. Eur, susijusių įmonių, sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2014–2020 metų laikotarpiu, įskaitant 2021–2022 metų pereinamąjį laikotarpį, negali viršyti 1,3 mln. Eur.
Paraiškos priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose adresais, nurodytais NMA interneto svetainės skiltyje „Susisiekite“.
