Rokiškyje ugniagesiai yra susibūrę į Ugniagesių savanorių draugiją, kuri pagal ES projektą įsigijo kaminams valyti būtiną įrangą – mobilųjį keltuvą ir įvairių priemonių. „Nežinia, kiek iš tų kaminų, kuriuos išvalėme, būtų užsidegę, bet jei būtų kilęs nors ir vienas gaisras, jį tektų gesinti, be to, ugnis visada gali pridaryti ir didelių nuostolių“, – sako ugniagesys gelbėtojas.
O viskas prasidėjo nuo to, kad dirbdamas Rokiškio rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje, T. Matuliauskas su ugniagesiais pradėjo galvoti, ko naudingo galėtų imtis: „Pamąstėme, kad galėtume valyti kaminus ir pildyti gesintuvus. O šiai idėjai įgyvendinti reikėjo parašyti projektą ir įsigyti priemonių.“
Pasak Rokiškio PGT viršininko Daliaus Kunigėlio, ši ugniagesio savanoriška veikla darbui tikrai netrukdo: „Gaisrų metu neretai prireikia Tado specifinių žinių ir įgūdžių. Tai iniciatyvus, energingas, darbštus ugniagesys gelbėtojas, kuris savo veiklumu priverčia pasitempti ir kitus.“
Pasak T. Matuliausko, baigusio aplinkos apsaugos inžineriją buvusioje Žemės ūkio akademijoje, atliekant kaminų valymą, svarbiausia – tinkama įranga, kad nereikėtų ant stogo laipioti, nes galima jį įskelti ar kitaip apgadinti.
Įsigiję mobilųjį keltuvą jie gali pasiekti 17 metrų aukštį ir visus darbus atlikti iš jo. Ar tokia paslauga reikalinga?
„Važinėdami į gaisrus sužinome, kad kai kurie žmonės niekada nėra valę kamino“, – teigia ugniagesys gelbėtojas.
T. Matuliausko teigimu, pastaruoju metu jie gesino tik vieną gaisrą, kai buvo užsidegę suodžiai kamine.
„Šeimininkas tvirtino, jog kaminas buvo valytas senokai, prieš kokius penkerius metus. O kai kurie gyventojai, su kuriais tenka bendrauti, būna įsitikinę, kad krosnį kūrenant, pavyzdžiui, beržinėmis malkomis, kamino valyti išvis nereikia, kiti paprasčiausiai nebegali užlipti ant stogo ir jo prižiūrėti“, – tvirtina jis.
Pasak T. Matuliausko, kaminkrėčio darbas – juodas: „Išvalius kaminą rankos iš pirmo karto neatsiplauna. Vienus kaminus išvalyti užtrunka iki valandos, kitur ir 3-4 valandas sugaišti. Seni plytiniai kaminai ne tokie saugūs gaisro požiūriu, tačiau mažiau užsiteršia. Turėdami specialią įrangą, galime apžiūrėti ir dūmtraukio vidų – kur yra kanalai, gal kažkas juose užkritę, užsinešę, neretai ten lizdus susisuka paukščiai arba įsikuria bitės.“
Rokiškio savanoriai ugniagesiai ne tik kaminus valo, jie atskuba, jeigu reikia pasvirusius ar nuvirtusius medžius apgenėti, keletą kartų talkino ir bažnyčiose tvarkant pakrypusį kryžių ir stogą. Netrukus, jeigu pavyks gauti patalpas, ketina ir gesintuvus pildyti.
„Kai pradėjau dirbti ugniagesiu gelbėtoju ir gesinti gaisrus, namie ir ūkyje visur gesintuvų prisidėjau. Nors jis ir nedaug kainuoja, su juo gali namą nuo gaisro išgelbėti,“ – dalijasi T. Matuliauskas savo prevencine patirtimi.
Ugniagesys gelbėtojas tvirtina, kad kitiems pomėgiams šiuo metu laiko nebelieka: „Tiesa, dar esu ir plausto „Dviragis“ kapitonas, vasarą paplukdau turistus po Dviragio ežerą. Darbus būnu suplanavęs savaitei į priekį. Vienas nieko nespėčiau, gerai, kad ūkyje tėvai padeda.
Auginame kviečius ir mėsinius galvijus. Ir dar turiu 2 hektarus moliūgų, bet kadangi buvo labai karšta ir sausa vasara, o dviejų hektarų neprilaistysi, derlius šįkart menkas... Kol kas gyvenu intensyviai, o kaip bus ateityje, bus matyti.
Tačiau galiu patikinti, kad net ir pasibaigus projektui, kaminus valysime ir toliau, nes žmonės laukia šios paslaugos, o pats, būdamas ugniagesys, žinau, kad kiekvienas išvalytas kaminas – tai išsaugotas žmonių turtas ir galbūt net gyvybės.“
