Kaip pastebi S.Mikėnas, kadangi darbas nelengvas, aplinkosaugininkams reikia ir ištvermės, ir atsidavimo: „Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai apskritai daugiausia laiko praleidžia lauke. Nepriklausomai nuo oro, budi pasalose, kartais ir po kelias paras. Dažnai į pranešimus reikia reaguoti labai greitai, ir nesvarbu – naktis ar savaitgalis. Be to, pasitaiko ir agresyvių pažeidėjų.“
Iš esmės neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą galima apibūdinti paprastai – jie padeda Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams saugoti aplinką.
Kalbant detaliau, pirmiausia drauge su aplinkosaugininkais jie dalyvauja gyvosios gamtos kontrolės reiduose, budi pasalose, padeda sulaikant pažeidėjus.
Ypač svarbu, kad neetatiniai inspektoriai suteikia daug vertingos informacijos.
Kadangi jie pažįsta savo rajoną, žino, kuriose vietose kurie asmenys dažniausiai stato tinklus, lengviau išsiaiškina kilpininkus ir kitus gamtai nedraugiškus asmenis.
O be viso to, vykdo ir šviečiamąją veiklą – ne tik pasidalija patirtimi, konsultuoja suaugusiuosius rūpimais aplinkosauginiai klausimais, bet ir veda pamokėles ugdymo įstaigose.
Vilniaus GGAI viršininko teigimu, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams už gerą darbą suteikiama piniginė išmoka ir padėka.
Be to, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veikla vertinama kaip darbo patirtis aplinkos apsaugos srityje. Tad pretenduojant į pareigas Aplinkos apsaugos departamente tai privalumas.
„Be abejo, – pastebi S.Mikėnas, – tapti neetatiniu inspektoriumi nėra labai jau paprasta – neužtenka tik norėti. Pirmiausia reikia turėti teisinių žinių, išmanyti medžioklės, žvejybos taisykles bei kitų aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės pagrindinius reikalavimus. Kitas svarbus reikalavimas – neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais gali tapti tik nepriekaištingos reputacijos aplinkos apsaugos srityje piliečiai, sulaukę 18 metų.“
Reikalavimai norintiems tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais skelbiami Aplinkos apsaugos departamento svetainėje.
„Žinių patikrinimo testą sudaro 50 klausimų, sudarytų iš pagrindinių aplinkos apsaugos reikalavimų bei neetatinių inspektorių veiklą, administracinių teisės pažeidimų teiseną reglamentuojančių ir kitų teisės aktų. Egzaminas išlaikytas, jei atsakoma į ne mažiau kaip 80 proc. pateiktų klausimų“, – primena Vilniaus GGAI viršininkas.
Beje, statutiniams pareigūnams egzamino laikyti nereikia – jie turi išklausyti tik įvadinius mokymus.
Tam, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai gautų daugiau įgaliojimų ir visuomenė aktyviau įsitrauktų į aplinkosauginę veiklą, gegužės pabaigoje Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisoms, kurios neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteiktų daugiau įgaliojimų ir paskatintų visuomenę aktyviau įsitraukti į aplinkosauginę veiklą.
„Nors karantino apribojimai neetatinių inspektorių veiklą iš esmės sustabdė, mūsų dažnai buvo klausiama, kada vėl pradėsime rengti egzaminus. Tai aplinkosaugininkams buvo dar vienas patvirtinimas, kad tikrai yra daug žmonių, pasiryžusių tapti neetatiniais inspektoriais ir padėti pareigūnams saugoti aplinką“, – sako S.Mikėnas.
Šiuo metu tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais kviečia
Vilniaus valdyba (dokumentus reikia pateikti iki rugsėjo 17 d., egzaminas vyks rugsėjo 22 d.),
Kauno valdyba (dokumentus reikia pateikti iki rugsėjo 17 d., egzaminas vyks rugsėjo 22 d.),
Utenos valdyba (dokumentus reikia pateikti iki rugsėjo 17 d., egzaminas vyks rugsėjo 29 d.),
Panevėžio valdyba (dokumentus reikia pateikti iki rugsėjo 16 d., egzaminas vyks rugsėjo 22 d.).
Kokia egzaminų tvarka, kokius dokumentus reikia pateikti ir kt., Aplinkos apsaugos departamentas skelbia savo svetainėje ir „Facebooko“ paskyroje.
