Duomenys rodo, jog būtent bulvės jau daugelį metų yra perkamiausios daržo gėrybės.
„Bulvės nuo seno Lietuvoje užima lyderių pozicijas. Be jų neįsivaizduojama daugelis patiekalų ar garnyrų. Iš jų gaminamos mišrainės, verdama košė, kepami blynai ar kugelis, gaminami tradiciniai cepelinai ir dar daugelis Lietuvoje pamėgtų patiekalų. Nors bulvių pasirinkimą užtikriname visus metus, ankstyvas ruduo yra puikus metas jomis mėgautis.
Tiesa, daugiausiai lietuvių dėmesio susilaukia šviežios, vietinių augintojų užaugintos bulvės. Mat lietuviška produkcija žmonėms – kokybės garantas“, – sako J. Sabaitienė.
Pasak J. Sabaitienės, norėdamas užtikrinti bulvių šviežumą ir kokybę prekybos tinklas turi ilgamečius, patikimus ir laiko patikrintus tiekėjus.
Vienas jų – ūkininkas Kęstutis Macijauskas, bulves auginantis Šilutės rajone. Su prekybos tinklu jis bendradarbiauja jau apie 25 metus, nuo tada, kai Klaipėdoje buvo atidaryta pirmoji tinklo parduotuvė.
Ne kiekybė, o kokybė
K. Macijauskas pasakoja, kad bulvės jį lydėjo visą gyvenimą. Bulvių auginimu užsiėmė jo tėvai, o vėliau šią veiklą ir verslą perėmė jis pats.
„Nors Šilutės apylinkės nepasižymi itin derlingomis žemėmis – bulvių auginimas šiame krašte – populiari veikla. Kadangi čia nėra didelių plotų, bulves auginame mažesniuose, skirtinguose ploteliuose. Nesame didelis ūkis, todėl paprastai per sezoną užauginame apie 1000 tonų bulvių“, – pasakoja ūkininkas.
K. Macijauskas teigia, kad auginant bulves jam svarbiausia – ne kiekybė, o kokybė, todėl kiekviena bulvė yra kruopščiai atrenkama.
„Iš pradžių bulvės yra kasamos, tuomet džiovinamos, rūšiuojamos, atrenkamos, fasuojamos, sukraunamos į mašinas ir vežamos į prekybos centrus. Visas šis procesas atliekamas kaip galima greičiau, todėl iš lysvės į parduotuvių lentynas bulvės patenka vos per kelias paras“, – pasakoja K. Macijauskas.
Tiesa, ankstyvosios bulvės, anot jo, prekybos tinklus pasiekia ir dar greičiau, per parą laiko. Taip yra todėl, kad šios bulvės nėra iki galo subrendusios ir ilgai stovėti – negali. O vėlyvesnės bulvės laikosi daug ilgiau.
Iššūkių kupina vasara
Visgi, anot K. Macijausko, šį sezoną auginant bulves su iššūkiais teko susidurti. O ir derlius šįmet kuklesnis nei įprastai.
„Vasara buvo itin karšta ir ant mūsų laukų per pusantro mėnesio palijo vos du kartus, po 15–20 min. Bulvių šįmet ne tik mažiau, bet jos ir užaugo smulkesnės. Kai oras įšyla iki 25 laipsnių – bulvė nebeauga. Ji tik egzistuoja ir nesvarbu, kad ji ir žaliuoja, ir žydi. Naktimis mūsų krašte būdavo apie 24–25 laipsnių šilumos.
Žinoma, didelę įtaką bulvėms turi ir veislės – vienos atlaiko karštį geriau, kitos – blogiau, tačiau palyginus su kitais – šie metai mums iškėlė daugybę iššūkių“, – pasakoja ūkininkas.
Skoniui įtakos neturės
Kaip teigia K. Macijauskas, bulvė subrendusi daugiau ar mažiau – tai didelės įtakos skoniui neturi. Subrendusios bulvės, tiesiog yra skirtos laikymui per žiemą.
Didžiausią įtaką bulvės skoniui turi ne ankstyvumas, o veislė. Anot jo, vienos bulvės labiau tinka košei, kitos – salotoms, trečios cepelinams.
„Netrukus pradėsime kasti Vineta veislės bulves, tai viena mėgstamiausių ne tik mano, bet ir daugelio bulvė. Šios veislės bulvės – itin universalios ir tinka praktiškai visiems patiekalams: nuo cepelinų iki salotų“, – pasakoja ūkininkas.
Vaisių ir daržovių ekspertė J. Sabaitienė teigia, kad iš bulvių pasigaminti galima ne tik tradicinius lietuviškus patiekalus, bet ir išbandyti įmantresnius receptus, todėl ji dalijasi keliais išskirtinesniais, tačiau abejingų nepaliksiančiais patiekalais, kurių pagrindinė žvaigždė – bulvė.
