Mažmeninėje prekyboje patikrinus daugiau kaip 5 tonas graikiškų, ispaniškų, lenkiškų ir Lietuvoje užaugintų braškių, neatitikimai užfiksuoti penktadaliu atvejų (21 proc.).
Patikrinus beveik 160 prekiautojų braškėmis, tarp dažniausiai užfiksuotų pažeidimų – uogų atsekamumo ir jų ženklinimo. Ir pernai, ir šiemet vienas esminių pažeidimų buvo tai, kad pardavėjai vengė nurodyti uogų kilmės šalį, nors tai yra būtina, pažymima VMVT pranešime.
Taip pat nustatyta atvejų, kai prekiautojai neturėjo parduodamos produkcijos įsigijimą patvirtinančių dokumentų, dalis jos buvo neženklinta, todėl negalimas uogų atsekamumas.
Tikrinimų metu daug dėmesio skirta ir šių uogų kokybei. Inspektoriai vertino, ar prekybininkų siūlomos braškės nepažeistos, nesugedusios, nepradėjusios pūti, švarios, be matomų pašalinių medžiagų, nepažeistos kenkėjų, be perteklinės išorinės drėgmės, pašalinio kvapo ir kt.
Pasak VMVT specialistų, uogų kokybės pažeidimų patikrų metu beveik nenustatyta. Be to, pastebima tendencija, kad pirkėjai tampa vis labiau reiklesni perkamų braškių ir kitų uogų kokybei, o tai verčia pasitempti ir pačius prekiautojus.
Nors šviežių uogų, daržovių bei įvairių greitai gendančių produktų prekybos sezono metu VMVT stiprina turgaviečių ir kitų prekyviečių kontrolę, vartotojams primenama, kad rinkdamiesi maisto produktus tą darytų apdairiai, gerai apžiūrėtų, atkreiptų dėmesį į jų laiko sąlygas prekybos vietoje, jei nori įsigyti tikrai kokybiškų ir saugių produktų.
Vartotojai kainų etiketėje turi matyti, iš kokių šalių atvežtomis braškėmis yra prekiaujama.
Bene populiariausioms uogoms yra taikomi ir specialieji kokybės reikalavimai, braškių etiketėje prekiautojai turi nurodyti ir produkto pavadinimą, kilmės šalį, kokybės klasę, tiekėją, grynąjį kiekį, jei uogos parduodamos sufasuotos.
Pirkdami uogas ir kitus maisto produktus turguose, vartotojai gali prašyti pardavėjų pateikti dokumentus, įrodančius produktų kilmės šalį.
