Politiko karjerą stambus ūkininkas baigti nori triskart pakeltu žemės nuomos mokesčiu Smulkiuosius ūkininkus išvadino pašalpiniais

Tačiau tyliai išeiti jis, panašu, neketina – ūkininkas, pareiškęs, kad politikos nebenori ir į rinkimus daugiau neis, driokstelėjo siūlymą – tris kartus padidinti valstybinės dirbamos žemės nuomos mokestį.

Toks siūlymas pirmiausia smogtų smulkiesiems, šeimos ūkiams, kurių rajone yra per 1300. Tačiau milijonierius A.Kižauskas bėdos tame nemato, o smulkiuosius ūkininkus vadina tiesiog pašalpiniais.

Parengtame tarybos sprendimo projekte siūloma žemės nuomos mokesčio tarifą padidinti žemės ūkio paskirties žemei ir nustatyti 2,5 proc. nuo vidutinės rinkos vertės.

Šis tarifas nuo 2009 metų nesikeitė, 12 metų jis siekė 0,7 proc.

Klausimas dėl tarifo didinimo buvo aptartas savivaldybėje su rajono tarybos nariais, pateikusiais siūlymą, bei Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos atstovais. Priimtas bendras siūlymas teikti sprendimo projektą, kuriuo būtų galima didinti žemės nuomos mokesčio tarifą žemės ūkio paskirties žemei nuo 0,7 iki 2,5 proc.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl mokesčio už valstybinę žemę“ yra numatyta, kad, nuomojant žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai.

Siūlymas rajono tarybai didinti žemės nuomos mokestį buvo pateiktas Kaimo reikalų komiteto, kurio pirmininkas ir yra A. Kižauskas.

Tai, kad toks siūlymas atsirado ne mero ar savivaldybės administracijos iniciatyva, patvirtino ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas. Iš jų iniciatyvos ir atsirado tas sprendimo projektas.

Pernai, kai svarstėme biudžetą, kelis sykius buvo minima, kad reikėtų didinti valstybinės žemės nuomos mokestį. Tačiau tuokart kalbos kalbomis ir liko. Savivaldybės administracija tokio mokesčio tarifo nesiūlė“, – pabrėžė G. Muznikas.

G. Muznikas pateikė skaičius, kurie tikrai gali išmušti iš vėžių.

„Jei dabar žmogus moka apie 30 eurų mokestį už hektarą valstybinės žemės, tai pagal naują tarifą mokėtų apie 100 eurų. Mokestis didėtų daugiau kaip tris kartus. Dėl ko atsirado toks siūlymas? Ūkininkai sako, kad kai jie nuomojasi žemę iš žmogaus, tai jam moka po 200-250 eurų už hektarą, na, o tie, kurie nuomojasi iš valstybės, moka tik 30 eurų. Sako, kad tai neteisinga“, – trumpai mokesčio motyvus pakomentavo G. Muznikas.

Kėdainių rajono savivaldybėje valstybinę žemę nuomojasi 1275 fiziniai asmenys ir 35 juridiniai asmenys. Kitaip tariant, absoliuti dauguma – smulkūs, nedideli ūkininkai, kurie taip prisiduria gyvenimo išlaidoms.

Savivaldybės administraciją, prieš rengiant tokį Kaimo reikalų komiteto siūlytą sprendimo projektą, pasiekė ir Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos laiškas, kuriame ši sąjunga galiausiai paneigė savo pritarimą tokiam drastiškam mokesčio kėlimui.

„Susitikime su Kėdainių rajono savivaldybės meru Valentinu Tamuliu, administracija ir tarybos nariais Algimantu Kižausku ir Jonu Talmantu sužinojome, kad yra pateiktas nuo valstiečių frakcijos pasiūlymas didinti valstybinės žemės nuomos mokesčio koeficientą iki 3 proc.

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos taryba apsvarstė ir išdiskutavo pasiūlymą didinti valstybinės žemės nuomos mokestį ir jam pritartų tik tuo atveju, jeigu lygiagrečiai būtų priimtas sprendimas, kad 60 proc. surenkamo metinio valstybinės žemės nuomos mokesčio būtų skiriama kaimo infrastruktūrai gerinti.

Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad mokestis neturėtų didėti drastiškai. Pritartume mokesčio koeficiento didinimui max iki 2 proc.“, – taip rašė Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas.

Šio mokesčio kėlimas savivaldybės kuluaruose užvirė tikrą peklą. Atrodo, kad niekas nedrįsta viešai prisipažinti esantis noro suduoti tokį stiprų smūgį smulkiesiems ūkininkams autorius.

Valstiečių-žaliųjų frakcijos pirmininkė Adelė Štelmokienė pasipiktino pamačiusi, kad Ūkininkų sąjungos rašte prašyta, jog pasiūlymą didinti mokestį teikia valstiečių frakcija.

„Labai apgailestauju, kad šiuo raštu galimai specialiai yra klaidinama Kėdainių r. visuomenė. KKŪS parengtame ir išplatintame rašte teigiama, jog savivaldybės tarybai yra pateiktas nuo valstiečių frakcijos pasiūlymas didinti valstybinės žemės nuomos mokesčio koeficientą iki 3%“, kas yra absoliuti netiesa. Šios melagienos paskleidimas galimai yra būdas supriešinti mūsų frakciją su ūkininkų bendruomene.

Nei frakcija, nei aš, kaip jos pirmininkė, nebuvau informuota, jog meras bei savivaldybės administracija rengia valstybinės žemės nuomos mokesčio pakeitimo projektą, kuris su mūsų frakcija nebuvo derintas“, – teigė A. Štelmokienė.

Visos kortos buvo atverstos prieš pat rajono tarybos posėdį vykusiame Kaimo reikalų komitete.

Politikų diskusija nori nenori vertė daryti vieną išvadą: komiteto nariai taip pat galimai nežinojo apie pasiūlymą didinti mokestį, nors jis ir buvo pateiktas jų visų vardu.

Šio komiteto nariai prieštaravo ir nepritarė komiteto pirmininko A. Kižausko audringai išsakomiems argumentams.

Peršasi išvada, kad asmeninių ambicijų pastūmėtą siūlymą kažkas įvyniojo į du svetimus popierėlius – Valstiečių-žaliųjų frakcijos ir Kaimo reikalų komiteto.

Už šių dviejų politinių vienetų kyšo stambaus ūkininko, milijonieriaus, rajono tarybos ir Kaimo reikalų komiteto nario A. Kižausko ausys.

Pasakyti, kad A. Kižauskas posėdžio metu sunkiai tvardėsi, būtų kiek per švelnu. Lyg ir rami pradžia palaipsniui vedė prie labai akiplėšiškų jo pasisakymų.

„Kilo ažiotažas, kad smulkūs ūkininkai nepajėgs mokėti. Tik, kad tik mes nesuprantam, kodėl bus nepajėgūs? Mes mokam ir iki 250 eurų už hektarą, konkurencija didžiulė.

Pavyzdžiui, Biržuose moka 4 proc. ir nemato skriaudos. Gyvenimas privedė prie to, kad viskas brangsta. Juk kalbam, kad reikia dviračių takams, mokytojams, švietimui pinigų, bet nėra pajamų. Būtų pajamų šaltinis, turime [siūlymą] palaikyti“, – kolegas spaudė komiteto pirmininkas.

Jam nepritarė nei Liberalų, nei Darbo partijos frakcijos atstovai.

„Klausimas neparuoštas. Kaip tai atsilieps smulkiesiems ūkininkams? Su tais mokesčių kėlimais nuo 0,7 iki 2,5 proc. – na, žinote, tokie šuoliai!

Tarybos nariai iš anksto turėjo žinoti apie tokias diskusijas, siūlymą, patys pasikalbėti su ūkininkais, o ne tik išgirsti siūlymą ir per kelias dienas nuspręsti. „Nudžiuginsime“ gyventojus…

Mojuojame Ūkininkų sąjungos vėliava, tarsi visi pritaria, bet to nėra. Žlugdome kaimą. Žlugdome. Kam paramas daliname, o čia smulkiesiems tokią naštą užmesime? Tikrai nepritarsiu“, – sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vygantas Vanagas.

Jam antrino ir liberalė Sandra Barzdienė, kuri pasiūlė mokestį bent jau diferencijuoti. Ji paantrino, kad Ūkininkų sąjungos pritarimas mažai ką nereikštų – juk didelė dalis mažųjų ūkininkų į jokias sąjungas net nesijungia, tad jų nuomonė faktiškai lieka nežinoma.

„Tie mažieji ūkininkai nesijungia dažniausiai į sąjungas. Susirankioja valstybinės žemės kampelius visus, kur tik gali, laiko po porą karvyčių, tikrai jie to pelno neturi.

Nuvažiuokim į Okainius, parodysiu aš jums ūkininkų, kurie laiko gyvulius iš inercijos, nes pripratę kažką laikyti. Eina žmonės į darbus, o po darbų grįžę dar ūkelį apeiti turi, kad prie algos prisidurtų. Bet nereiškia, kad jei žmogus kelis eurus užsidirba, ir tuos reikia atimti“, – kalbėjo S. Barzdienė pridūrusi, kad taip pat negali pritarti tokiam sprendimo projektui.

Panašu, kad tokio pasipriešinimo A. Kižauskas nesitikėjo. Apkaltinęs kolegas politikavimu ir rėžęs, kad jie šneka „beleką“, pridūrė, kad pats daugiau politikuoti nebenori.

Į rinkimus jis sakė daugiau neisiąs, tad nori klausimą spręsti iš esmės, o kolegų nepritarimą ir toliau vadino tuščiais plepalais.

Nebesitvardydamas A. Kižauskas išrėžė, ko gero, tikrąją priežastį, kodėl gi smulkiuosius ūkininkus buvo sumanyta paspausti po triguba mokesčių našta.

„Tegul pasako [smulkusis ūkininkas], kaip jis sunkiai verčiasi, jei negali sumokėti 100 eurų. Išvis jie turėjo teisę išsipirkti žemę. Kas tvarkėsi, tas susitvarkė. Kodėl liko nesutvarkyta ta žemė?

Ko bijot to mokesčio? Ūkininkai sutinka mokėti!“, – niršo komiteto pirmininkas, o V. Vanagui replikavus, kad aiškiai matosi stambių ūkininkų požiūris į smulkiuosius, ir toliau nesibodėdamas varė savo.

„Gerai, tada prašysim smulkiųjų prie žvyro programos prisidėti tiek, kiek stambieji prisideda. Nematyti jų seniūnijos gyvenime, kas jie per individai? Paramas gauna, pašalpas gauna, tai ir gyvena. Mažieji tik pašalpų laukia“, – toliau karščiavosi A. Kižauskas pridurdamas, kad jis, ūkininkas, reikalo esmę išmano geriau, ir ragino kolegas paklausyti geriau išmanančiojo reikalą.

„Tuščiai diskutuojam, jūs į rinkimus eiti norit, aš nebenoriu. Nėra čia ką kalbėti“, – audringą kalbą baigė jis, o Kaimo reikalų komitetas, teoriškai teikęs šį siūlymą merui ir administracijai, galiausiai jam… nepritarė.