„Lietuvos gyventojai šalies ūkininkų išaugintą produkciją vertina žymiai geriau nei kitų šalių. Absoliuti dauguma gyventojų yra įsitikinę, kad Lietuvoje užsauginti produktai yra saugūs vartoti, turi daugiau vitaminų ir mineralų, užauginti naudojant mažiau cheminių apsaugos produktų ar trąšų, nei kitose šalyse.
Tiesa, nors kokybė vertinama labai aukštai, vietinė produkcija turi „brangios“ produkcijos etiketę: lietuviai mano, kad Lietuvoje išauginta produkcija yra netgi brangesnė nei suomiška“, – tyrimo rezultatus komentuoja LAAA vadovė Zita Varanavičienė.
Svarbiausia – kaina, išvaizda ir lietuviškumas
Kaip rodo tyrimas, trys svarbiausi kriterijai perkant daržoves, vaisius ir kruopas savo šeimai yra kaina (ji svarbi 72 proc. respondentų), graži, sveika išvaizda (58 proc.) ir tai, kad produktai būtų užauginti Lietuvoje (52 proc.).
Pavyzdžiui, rinkdamies tarp vienodos kainos obuolių, net 67 proc. gyventojų rinktųsi užaugintus Lietuvoje. O kovo mėnesį rinkdamiesi pomidorus gyventojai taip pat būtų labiau linkę rinktis lietuviškus, o ne ispaniškus, nors, atrodo, sąlygos jiems užauginti mūsų šalyje – ne tokios palankios. Be to, kas trečias šalies gyventojas yra linkęs sumokėti brangiau už Lietuvos ūkiuose užaugintus produktus.
Lietuviška produktų kilmė itin svarbi vyresnio amžiaus gyventojams. Tuo tarpu jaunimas dažnai minėjo, kad renkantis vaisius ir daržoves jiems taip pat svarbu, kad jų graži išvaizda, kad būtų sunokę, švarūs – nuplauti.
„Iš tyrimo matome, kad žmonėms gera išvaizda yra svarbi. Jie labiau būtų linkę rinktis plautas morkas, nei neplautas, tvirtas braškes, nei turinčias paminkštėjusių vietų ir galinčias per artimiausią dieną sugesti. Tai rodo lūkestį, kad ūkininkai siūlytų sveikus, gražiai atrodančius produktus, tik tuo pačiu jie turi būti ir natūralios išvaizdžos – skirtingų dydžių morkos ir įvairesni obuoliai vartotojui yra geriau nei identiško dydžio su blizgia žievele“, – tyrimo duomenis komentavo Z. Varanavičienė.
Efektyvumas galėtų didėti
Nors Lietuvos ūkių produkciją gyventojai mėgsta ir renkasi, retas jų mano, kad šalies ūkininkai dirba itin efektyviai.
„Iš tiesų, turėtume skatinti tvarų ūkininkavimo būdą. Tvariu yra laikomas toks, kuris gali užtikrinti saugų maistą už prieinamą kainą, tausojant gamtos resursus ir išlaikant veiklos pelningumą. Tai yra tam tikras ekonominių, socialinių ir gamtosauginių interesų suderinimas ir tą padaryti ūkiai gali naudodamiesi technologijomis, remdamiesi mokslu ir taikydami tikslinio ūkinikavimo metodus – remiantis dirvožemių tyrimais tręštų, naudotų apsaugos produktus tik tokius, kokių reikia, tiek, kiek reikia, ir taip, kaip reikia. Įperkamos produkcijos auginimas ir efektyvus ūkininkavimas yra naudingas visomis prasmėmis“, – įsitikinusi Z. Varanavičienė.
Ji priduria, kad ekologinis ūkininkavimas ne būtinai yra tvarus. Pavyzdžiui, ekologiniuose ūkiuose vienam išaugintam maisto kilogramui yra išmetama daugiau C02 teršalų, taip pat, jeigu derlius mažas ir dėl to nėra nuimamas, švaistomas dirbamos žemės plotas, ir t.t.
Didžiausios pirkėjų baimės – kiek jos pagrįstos?
Kaip rodo tyrimo rezultatai, kad daugiau nei pusė – 54 proc. – gyventojų supranta, jog norint efektyviai ūkininkauti, augalų tręšimas ir purškimas yra būtini. Dauguma taip pat mano, kad nėra nieko blogo augalus tręšti tiek, kiek leidžia mokslo nustatytos normos ir patvirtinti naudojimo reglamentai – nes tai yra augalų maistas ir vaistai.
Tiesa, nors ir supranta efektyvumo būtinybę, vartotojai turi ir tam tikrų baimių. Labiausiai vartotojai baiminasi pesticidų, nitratų ir cheminių trąšų likučių produktuose, taip pat genetiškai modifikuotų sėklų naudojimo ir nokimą skatinančių preparatų.
„Dauguma šių gyventojų baimių yra be pagrindo. ES taikomi patys griežčiausi visame pasaulyje augalų apsaugos produktų vertinimo ir tiekimo rinkai reikalavimai, o ES ūkiuose auginama produkcija yra saugi vartotojui“, – sako Z. Varanavičienė.
Ji cituoja naujausius Europos maisto saugos agentūros (EFSA) pesticidų stebėsenos programos duomenis. Pagal šią programą visose ES šalyse, taip pat Islandijoje ir Norvegijoje, buvo paimta daugiau nei 96 tūkst. ėminių iš įvairių auginamų produktų ir nustatyta, kad 96,1 proc. produktų yra saugūs – juose pesticidų likučiai neviršijo nustatytų normų.
Palyginimui, iš trečiųjų šalių importuojamų maisto produktų tyrimų rezultatai yra žymiai prastesni. Virš 15 proc. mėginių viršijančių didžiausią leistinąją koncentraciją nustatyta produktuose iš Laoso, Malaizijos, Ganos, Ugandos, Vietnamo, Pakistano, Tailando ir Kambodžos. Absoliutus anti-lyderis yra čili pipirai iš Vietnamo (67 % ėminių užteršti).
„Dar labiau galime didžiuotis Lietuvos ūkiais, kurių užauginta produkcija yra dar saugesnė. Kaip rodo europinis tyrimas, net 98,3 proc. mūsų šalyje išauginamos produkcijos yra saugūs, o normas viršijančių pesticidų likučių rasta tik 1,7 proc. ėminių. Tai rodo, kad Lietuvos ūkininkai augalus apsaugos produktus naudoja labai atsakingai, paisydami visų reikalavimų“, – sako Z. Varanavičienė.
Ekologiniuose ūkiuose pesticidų likučiai rodo nelegalią veiklą
Įdomu, kad Lietuvos ūkiuose rastų užterštų ėminių dalis yra panaši, kaip ES ekologiniuose ūkiuose, kur tam tikri pesticidai apskritai neturėtų būti naudojami: 1,3 proc. jų ėminių yra užteršti – viršijamos didžiausios leistinos pesticidų koncentracijos normos.
Be to, pesticidų likučių (nebūtinai viršijančių normas) rasta 13,1 proc. ekologinių ūkių produkcijos ėminių, o dalyje jų aptikta pesticidų, kurie ES apskritai yra draudžiami.
„Tai atskleidžia tam tikrą nelegalią veiklą ir šešėlinę rinką, todėl valstybės užkardos tokiems veiksmams yra labai svarbios“, – įsitikinusi Z. Varanavičienė.
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos užsakymu reprezentatyvią visuomenės apklausą šių metų gegužės-birželio mėnesiais atliko „KOG Institutas“. Jos metu visoje Lietuvoje internetu apklausti 1002 respondentai, vyresni nei 18 metų.
