Auditas nustatė, kad „Jonavos grūdai“ įmonė suteikė išskirtines grūdų saugojimo sąlygas bendrovei „Agrokoncerno grūdai“. Kaip teigiama audite, šios nuolaidos lėmė tai, kad „Agrokoncerno grūdai“ savo grūdus „Jonavos grūdų“ elevatoriuose laikė nemokamai ir neribotai bei tokiu būdu padarė žalą valstybei.
„Bendrovė „Jonavos grūdai“ yra viena tų keistų valstybės įmonių, kurios turi gana menkos apimties valstybės funkciją – šiuo atveju tai valstybinio grūdų rezervo saugojimas, kuris sudaro iki 5 proc. įmonės veiklos.
O kita įmonės veikla yra komercinė, kurią vykdo ir kitos privačios įmonės. Būtent su šia dalimi yra didžiausia problema, nes valstybinės įmonės nėra atsparios politinėms įtakoms, kurios ir lemia tokias milžiniškas nuolaidas, kokia mėgavosi „Agrokoncerno grūdai“.
Paprastai apibūdinant šią situaciją, galima teigti, kad valstybė saugo Ramūno Karbauskio grūdus nemokamai tam, kad jis juos galėtų vėliau parduoti brangiau. Būtent šiam tikslui yra naudojami grūdų elevatoriai, kuriuos ir turi „Jonavos grūdai“, – teigia Seimo narys A. Vyšniauskas.
Pasak Seimo nario, auditas parodė, kad kasmet valstybei, galimai, buvo padaroma žalos iki 300 tūkst. eurų.
Iš pateiktų faktų matyti, kad įmonė „Jonavos grūdai“ buvo virtusi ne tik vieno įtakingo politiko-verslininko interesų tenkinimo įmone, bet joje gana daug interesų turėjo ir kiti su valstiečiais sietini asmenys.
Pavyzdžiui, nustatyta, kad „Jonavos grūdų“ techniką užaukštintomis kainomis nuomojosi individuali įmonė „Aisterna“, kuri priklauso LVŽS politikui iš Alytaus rajono ir kuri verčiasi viena vienintele veikla – brangaus krautuvo nuoma bendrovei „Jonavos grūdai“.
„Neabejoju, kad šis auditas yra tik pirmoji kregždė valant ir skaidrinant ŽŪM sektoriaus įmones ir įstaigas. Gerai, kad ministerija atleidžia susikompromitavusį AB „Jonavos grūdai“ vadovą, kreipiasi į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo ir reikalaus atlyginti žalą.
Visgi būtų labai svarbu suskaičiuoti ne tik per pastaruosius trejus metus padarytą žalą, bet ir pažiūrėti, kas įmonėje vyko per žymiai ilgesnį laikotarpį, kol „Agrokoncerno grūdai“ yra „Jonavos grūdųi“ akcininkė. Tokių ir panašių piktnaudžiavimo atvejų gali būti pasitaikę ir anksčiau, todėl tai reikia įsivertinti“, – sako A. Vyšniauskas.
Pasak Kaimo reikalų komiteto nario, yra labai svarbu grįžti prie klausimo ar apskritai valstybė turi užsiimti grūdų saugojimu.
Dabartinis grūdų rezervas, parlamentaro teigimu, yra gana beprasmis, nes neperdirbtų grūdų panaudojimas ekstremalios situacijos metu yra sunkiai įmanomas. Kitose šalyse tokie rezervai dažniau yra naudojami ne ekstremalioms situacijoms, o kainų reguliavimui.
„Akivaizdu, kad Lietuva tuo užsiimti neturi nei galimybių, nei poreikio, todėl toks grūdų saugojimas yra neprasmingas. Ypač kai saugojami stambiųjų rinkos dalyvių grūdai, kurie turi ir taip savo grūdų saugojimo elevatorius.
Būtų suprantama, jeigu valstybinis elevatorius būtų naudojamas smulkiųjų rinkos dalyvių grūdų saugojimui, tačiau taip nėra.
Todėl siūlysiu keisti mechanizmą, kuriuo valstybė kaupia maisto rezervą ekstremalioms situacijoms. Taip pat siūlyčiau atsisakyti ir funkcijų, kurias gali teikti verslas rinkos sąlygomis“, – pabrėžia A. Vyšniauskas.
