Pirmasis grupinis sertifikavimo modelis Lietuvoje buvo pradėtas naudoti prieš keletą metų viešojoje įstaigoje „Darnūs miškai“, o ką tik sertifikuotos grupiniu sertifikavimo modeliu buvo ir „Dzūkijos medienos“ valdos.
Dzūkai patys pirmieji miškus ir veiklą juose sertifikavo jau ir pagal naująjį Lietuvos nacionalinį FSC miškų valdymo standartą, kuris įsigaliojo nuo šių metų pradžios.
Standarto diegėjo Aido Pivoriūno teigimu, sertifikato gavimas tik iš dalies atspindi gebėjimą ūkininkauti pagal aukščiausius miškininkavimo principus.
Viena pagrindinių FSC nuostatų yra ta, miško valdytojai savanoriškai prisiima griežtesnius įsipareigojimus, įskaitant gamtos vertybių apsaugą, nei tai numato nacionaliniai teisės aktai.
Sertifikuotų valdų savininkas gauna ir apčiuopiamos naudos – mediena iš šių valdų superkama 5-6 eurais brangiau. Kai kurios tarptautinės korporacijos dažnai tiesiog neperka nesertifikuotos medienos. Sertifikuoti savo produkciją gali ir medaus sukėjai ar sulos perdirbėjai.
Dzūkai – vieni pirmųjų
„Dzūkijos mediena“ užsitikrino patvirtinimą, kad ekonominė veikla bendrovės miškuose atitinka aukščiausius pasaulyje socialinius ir aplinkosaugos standartus.
Bendrovės vadovo Mariaus Valukyno nuomone, svarbus ne vien komercinis miškų sertifikavimo aspektas, bet ir miško išteklių išsaugojimas. „Didėjant visuomenės susirūpinimui dėl miškų ateities, svarbu užtikrinti, kad juose bus ūkininkaujama griežčiau nei nustato nacionaliniai teisės aktai“, – sakė M.Valukynas.
M.Valukyno teigimu, „mažiukiams“ gauti FSC sertifikatą nėra paprasta.
„Privataus miško savininkai ūkininkauja vidutiniškai 3-4 hektarų valdose. Didelėse teritorijose išsisklaidžiusių mažų miško valdų savininkai apie sertifikavimą kartais būna net negirdėję, – aiškino M.Valukynas. – Be to, norėdami atskirai sertifikuoti tokias smulkias valdas, jų savininkai, kad ir besilaikantys tvaraus ūkininkavimo principų, susiduria su didelėmis sertifikavimo proceso išlaidomis ir dažnai nesiryžta sertifikuoti savo turimo miško plotų“.
M.Valukyno teigimu, mažų mišklo plotų savininkai, norėdami gauti sertifikatą, turėtų sudaryti sutartį su „Dzūkijos mediena“. Dzūkai atliktų valdos priežiūrą taip, kad ji atitiktų FSC reikalavimus.
M.Valukynas įžvelgia ir bėdų – kone pusę privačių Dzūkijos miškų valdo miestuose gyvenantys žmonės, kurie apie tvarų miško puoselėjimą neturi žalio supratimo.
„Mes gi pagal sutartis su savininkais globojamas miškų valdas prižiūrime pagal griežčiausias FSC normas“, – sakė M.Valukynas.
Ilgalaikė investicija
Pasak jo, miškas – ilgalaikė investicija. Miestiečiai dzūkų prašo „vakarietiško standarto“ miškininkavimo paslaugų, pradedant miško atkūrimo darbais, jauno miško ugdymu, miško būklės stebėsenos ir baigiant brandaus medyno kirtimais.
Tokiems darbams atlikti reikia ne tik laiko ar žinių, bet ir specialių mechanizmų, technikos.
Sertifikuotų miestiečių valdas prižiūri priskirtas vadybininkas. Toks modelis leidžia sumažinti sertifikavimo išlaidas vienam miško hektarui iki tokio pat dydžio kaip ir stambiems miško valdytojams, tačiau neapriboti savininkų teisių į sklypą bei naudojimosi juo.
Savotiškas kooperavimosi būdas leidžia ir sutaupyti, ir valdas patikėti šios srities profesionalams.
Todėl „Dzūkijos mediena“ ir kviečia į miškų sertifikavimo grupę smulkiųjų miško valdų savininkus bei valdytojus: norima dalytis gerąja praktika, teikti konsultacijas miško sertifikavimo klausimais, padėti įgyvendinti sertifikavimo reikalavimus.
Apčiuopiama nauda
Pasak FSC diegėjo A.Pivoriūno, sertifikatas ne tik patvirtina atsakingai valdomus miško plotus, bet ir užtikrina medienos kaip žaliavos atsekamumą iki galutinio gaminių iš jos pardavimo taško.
FSC kontroliuojamos medienos sertifikatas parodo, kad FSC produktai nėra pagaminti iš medžiagų, kurios yra nykstančios ar pagamintos taikant žalingą praktiką miškuose, pavyzdžiui, neteisėtų miško kirtimų atvejų ar žmogaus teisių pažeidimų.
Pasaulinis gamtos fondas (WWF), kurio logotipe pavaizduota meškutė panda, skelbia, jog FSC yra atsakingai tvarkomų miškų skiriamasis ženklas.
Įsigaliojus Lietuvos nacionaliniam FSC miškų valdymo standartui, atsirado galimybė sertifikuoti ir nemedieninius miško produktus, ir ekosistemines paslaugas – sulą, bičių produktus, uogus, grybas ar kitas miško gėrybes.
Sertifikatas penkeriems metams
Sertifikuojant miško naudojimą ir tvarkymą, įvertinimą atlieka sertifikavimo komanda, sudaryta iš įvairių sričių specialistų. Jie įvertina visus miško tvarkymo aspektus, nurodo pastebėtus neatitikimus ir trūkumus.
Sertifikuotojai taip pat nurodo keistinus naudojimo ar tvarkymo būdus, kad miško valdymas būtų pripažintas tinkamu. Įvertinimą koordinuoja sertifikavimo organizacija.
Ji privalo atsižvelgti į pateiktus įvertinimo rezultatus, konsultuotis su suinteresuotomis grupėmis bei prašyti įvairių nepriklausomų specialistų pareikšti savo nuomonę. Sertifikatas suteikiamas patvirtinus, kad įmonės ar savininko miškų tvarkymas atitinka FSC standartus.
FSC sertifikatas galioja penkerius metus, kasmet atliekami veiklos patikrinimo auditai. Anot A. Pivoriūno, FSC neužtenka tik tinkamai įgyvendinti Lietuvos teisės aktus, turi būti atsižvelgta ir į papildomus reikalavimus, kurie svarbūs pasauliniame kontekste.
Šiuo metu šalyje jau daugiau nei 500 įmonių turi FSC Gamybos grandies sertifikatus.
Visi valstybiniai miškai, o tai dagiau nei 1 milijonas hektarų yra sertifikuoti pagal šį standartą. Paraleliai sertifuokuota apie penktadalis, arba 160 tūkst. ha privačių miško valdų. Visa tai liudija, kad mūsų šalies miškininkystė įgyja nemenką konkurencinį pranašumą kaimyninių šalių atžvilgiu, kuriose nacionaliniai miškų valdymo standartai tik rengiami.
