Užsimojo atidengti maisto kainų kortas – vieniems tai patinka, kitiems – ne

Tol, kol produktų tiekimo grandinė suveriama nuo žaliavų iki lentynų parduotuvėse, kaina aplimpa įvairiomis dedamosiomis. Kokios jos, aktualiausia ūkininkams, nes būtent jie gauna didžiausią smūgį ir iš gamtos, ir iš pokyčių rinkose.

Štai dėl to pastaruoju metu jie ypač skausmingai reaguoja į žaliavų supirkimo kainas.

Maisto grandinės dalyviai – daržovių, gyvulių augintojai ir kiti, pasigenda skaidrumo viešinant žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas.

Ūkininkų vertinimu, valstybinės institucijos turėtų rinkti ir skelbti ne tik pieno, bet ir mėsos, paukštienos ir daržovių supirkimo kainas, palygindami jas su tomis, kokios yra prekyboje.

Žemdirbiai viliasi, kad taip būtų užtikrintas didesnis kainų skaidrumas visoje grandinėje nuo ūkio iki lentynos.

Šiuo metu pieno sektorius yra bene vienintelis, kuriame akylai stebimos pieno supirkimo kainos iš ūkių pagal nustatytas gamintojų grupes.

Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra įpareigota iš kiekvieno pieno supirkėjo rinkti ir viešai skelbti informaciją apie vidutines mėnesio žalio pieno pirkimo kainas pagal nustatytas gamintojų grupes.

Iš supirkėjų surinkus kainodaros duomenis valdininkai analizuoja ir jeigu kyla abejonių, iš pieno supirkėjų gali reikalauti pagrįsti supirkimo kainas ar atlikti pieno supirkėjų patikras.

Tokiu būdu siekiama kontroliuoti, kad ūkininkams būtų mokama sąžininga kaina.

Žemės ūkio ministerija taip pat stebi kainas grūdų, mėsos, paukštienos ir daržovių rinkose, tačiau skelbiami tik apibendrinti produktų kainų vidurkiai supirkimo, perdirbimo ir mažmeninės prekybos grandyse.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, prižiūrintis ir svetainę produktukainos.lt, surenka ir apibendrina daržovių, vaisių bulvių supirkimo kainas bei palygina jas su kainomis Lenkijoje ir pateikia mėnesio bei metų kainų pokyčių išklotines. Visa tai suguldoma į „Agro Rinka“ leidinį.

Tačiau šią informaciją stebi tik patys rinkos dalyviai – vartotojams ji sunkiai pasiekiama.

Ūkininkų vertinimu, pieno sektoriuje taikoma praktika galėtų būti taikoma ir kituose maisto gamybos sektoriuose.

Seimo nariai Andrius Palionis ir Kazys Starkevičius yra parengę ir registravę Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo projektą.

Juo yra siūloma įteisinti komercinės informacijos apie žalio pieno supirkimo kainų viešinimą. Iki šiol ši informacija renkama ir skelbiama, remiantis žemės ūkio ministerijos įsakymu.

Seimas yra pradėjęs šio projekto svarstymą – pagrindiniu paskirtas Kaimo reikalų komitetas iš rinkos dalyvių ir institucijų nuomonių ir pasiūlymų laukia iki šių metų birželio 14 d.

Ministerija skelbia kiekvienos įmonės vidutines natūralaus pieno supirkimo kainas už praėjusį mėnesį, įskaitant kainas su ir be nuoskaitų, taip pat skelbiamos didžiausių perdirbimo įmonių mokamos kainos už pieną, supirktą iš didelių gamintojų, parduodančių daugiau nei 40 tonų pieno per mėnesį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nustatęs, kad ŽŪM negali skelbti kiekvieno supirkėjo detalių kainų pagal pieno gamintojų grupes, nes tokia informacija sudaro komercinę paslaptį.

„Pateikėme įstatymo pataisą tam, kad būtų matoma, kaip kainos keičiasi visoje pieno grandinėje. Tai ne itin patinka perdirbėjams ir kitiems rinkos dalyviams.

Tačiau, manytume, pirkėjams pravartu žinoti, kam ir už ką jie moka. Tokia pati kainų viešinimo tvarka galėtų būti taikoma ir kitų žemės ūkio sektorių produkcijai: daržovininkystėje, gyvulininkystėje“, – lrytas.lt sakė K.Starkevičius.

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, bulvių ir daržovių didmeninių kainų skelbimas galbūt pagelbėtų augintojams tam tikrose situacijose.

„Augintojai yra žemiausia grandis, kuri neturi kam užkrauti padidėjusių išlaidų. Pavyzdžiui, ankstyvųjų bulvių supirkimo kainos yra tokios pačios, kaip pernai – 0,6 euro už kilogramą. Tačiau jų auginimo savikaina šiemet yra gerokai didesnė, nes paaugo sėklinių bulvių kaina.

Sėklų augintojai savo didesnes sąnaudas sudėjo į pardavimo kainą, o mūsų ūkininkai to padaryti negali“, – paaiškino Z.Cironkienė.

Anot jos, šiemet smarkiai pabrango ir įvairios pakavimo medžiagos, bet vis tiek daržovių augintojai gauna tą pačią didmeninę kainą kaip pernai.

„Vienintelis dalykas, kuris gali padidinti daržovių augintojams mokamą kainą – tai dėl tam tikrų gamtos sąlygų padidėjusi produkcijos paklausa ir maža jos pasiūla. Štai tik tada įmanoma rinktis, kam ir už kiek ją parduoti.

Bet įprasta, kad vaisių ir daržovių rinka ES yra perpildyta. Ji ypač jautri perprodukcijai, ir, jeigu tik geras derlius visoje ES, kainos smunka“, – kalbėjo Z.Cironkienė.

Daržovių kaina žemyn spaudžiama ir kiekvieną rudenį, kai ūkininkai nuima derlių, o modernių saugyklų – neturi.

„Supirkėjai žino apie tokią situaciją ir nustato kainas „aukciono būdu“ – paskambinę klausinėja, už kiek bus parduodamos daržovės. Pasako ūkininkai kainą, o vėliau nebegauna jokios žinios, ar skambinusieji rado pigiau, ar ne. Sutarčių juk jokių nėra“, – kalbėjo asociacijos vadovė.

Anot jos, reikia didesnės politinės valios, kai sprendžiami žemės ūkio produkcijos gamintojų ir jos supirkėjų santykiai.

„Pavyzdžiui, tara yra labai brangi, o jos nurašymai – labai dideli.

Vienas iš tinklų jau nusprendė, kad daugkartinę tarą augintojai turės nuomotis iš jo paties. O tai dar labiau padidins augintojų patiriamas sąnaudas.

Vienas nesąžiningiausių veiksmų – tai ir yra stipriojo valios primetimas silpnesniam“, – užsiminė ji.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) duomenimis, 2021 m. sausio–balandžio mėn. kiaulių E klasės vidutinė skerdenų supirkimo kaina sudarė 136 EUR/100 kg ir buvo trečdaliu (28,05 proc.) žemesnė nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.

„Kiaulių skerdenų kainas fiksuoja Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Mes taip pat stebime šias kainas, nors jų pateikimas vėluoja maždaug porą savaičių.

Kainų viešinimas yra svarbus, nes reikia, kad ūkininkai ir valdžia orientuotųsi bendroje rinkoje. Tai daro visos ES šalys, jos yra reglamentu įpareigotos rinkti kiaulių skerdenų pagal kategorijas kainas ir jas publikuoti“, – sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Pasak jo, tiesiog žmogiškas smalsumas kelia klausimus, kodėl produktai brangsta arba kodėl pinga ir kas iš to gauna daugiau ar mažiau naudos.

„Rinkai kainų viešinimas tiesioginio poveikio tai nedaro, tik atsako į vartotojų valdžiai keliamus klausimus „kodėl pabrango mėsa“. Kai tai kartais nutinka, visi tampa jautrūs tiems kainų pokyčiams.

Bet kai kaina nukrenta, tada augintojai ima skursti ir kai kuriais atvejais turi įrodymą ir tam tikrą pagrindą paprašyti pagalbos“, – sakė A.Baravykas. 

„Seimo narių inicijuotas įstatymo pakeitimas siekia stiprinti pienininkystės ūkių derybines galias ir didinti rinkos skaidrumą.

Pakeitimas leis ŽŪIKVC kiekvieną mėnesį rinkti ir skelbti informaciją apie vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas pagal kiekvieną pieno pirkėją ir pagal žalio pieno pristatymo būdą ar pagal iš pieno pardavėjo perkamo žalio pieno kiekį.

Šia informacija būtų siekiama išsamiai atskleisti situaciją žalio pieno rinkoje.

Ji padėtų pieno gamintojams geriau orientuotis rinkoje bei suprasti, ar už jo parduodamą pieną yra mokama tinkamai.

Pieno gamyba Lietuvoje yra labai svarbi kaimo gyvenimo dalis tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu.

Dėl didelio skaičiaus pieno gamintojų (Lietuvoje pieną parduoda apie 18 tūkst. pieno gamintojų) ir labai skirtingų jų dydžių (ūkių dydis svyruoja nuo 1 karvės iki daugiau nei 1000 karvių), išsamios informacijos apie pieno kainas pateikimas leistų pieno pardavėjams pasirinkti tą pieno pirkėją, kuris už perkamą pieną moka tinkamiausią kainą.

Pažymėtina, kad pieno gamintojų derybinės galios yra silpnos ir tik didesnis rinkos skaidrumas sudarytų sąlygas pieno pardavėjams priimti optimalius sprendimus rinkoje.“