Pasak jos, dabartinėmis pataisomis neskatinama didesnės pridėtinės vertės veikla.
„Ne paslaptis, kad mūsų žemės ūkio kuriama pridėtinė vertė galbūt nėra tokia, kokios mes norėtume – mes norėtume daugiau tų veiklų, kur yra daugiau aukštesnės pridėtinės vertės: produkto gamybos, mažiau žaliavos pagaminimo ir išvežimo“, – ketvirtadienį Seime prieš svarstant pataisas sakė premjerė.
Jos teigimu, jeigu Seimas pritars ir paprašys Vyriausybės išvados, pokyčių projekte tikrai turėtų būti.
„Akivaizdu, kad išmokų ribojimas turėtų irgi būti derinamas su veiklomis, kurioms galbūt galėtų būti taikomos išlygos, taipogi sąsajos, kurios yra tiesiogiai pririštos prie gyventojų pajamų mokesčio įstatymo. Nesu tikra, kad geriausiai veiktų rezultatui pasiekti, bet pats apribojimo principas, taikomas daugelyje šalių, galėtų būti taikomas ir Lietuvoje“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti 35-ių Seimo narių siūlymą iki 150 tūkst. eurų riboti tiesiogines išmokas stambiems ūkininkams. Jei Europos Komisija pritars, ribojimus pajustų maždaug 2 tūkst. hektarų ir daugiau valdančių ūkių savininkai.
Toliau pataisas Seimas svarstys rudenį, gavęs Vyriausybės išvadą. Jei jos bus priimtos, jos įsigaliotų nuo 2022 metų. Lubos galėtų būti pritaikytos maždaug dviem dešimtims stambių įmonių ir ūkininkų.
