Trys auklės, o vertingi želdynai nyksta: kas trukdo Kauno savivaldybei perimti visus miesto miškus?

Kauno mieste yra 2100 hektarų valstybinių miškų. Kai kurie jų primena ne puoselėjamus miesto žaliuosius plotus, o gūdų neprižiūrimą mišką.

Savivaldybei priklauso 674 hektarai šių plotų. 571 hektaras miškų priklauso Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), kuri jų prižiūrėti neprivalo. 362 hektarus miško, kuriuose yra 142 sklypai, savivaldybė norėtų perimti.

Valstybinė miškų urėdija (VMU) mieste prižiūri 855 hektarus. Šiuos plotus miesto savivaldybė taip pat norėtų tvarkyti pati, nes, valdininkų teigimu, ne savivaldybės žinioje esantys miškai prižiūrimi prastai.

Išgirdę tokią žinią vieni kauniečiai džiaugėsi, kad išvalius mieste esančius šabakštynus atsivers gražūs vaizdai, be to, dabar gyventojai ne visada žino, kur kreiptis, kad būtų tvarkomi valstybinėje žemėje augę, bet nulūžę ir į jų sklypus nuvirtę medžiai. Kiti nuogąstavo, ar tik nebus pradėta naikinti miesto žalumos ir vietoj jos kils nauji namai.

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė patikino, kad taip tikrai nenutiks. Aplinkos ministerija tokiems kauniečių norams linkusi pritarti.

Šilainiuose nuo Rasytės gatvės pradžios link Baltų prospekto šlaite driekiasi 10 hektarų žaliasis plotas. Jame auga ir seni medžiai, ir jaunuolynai bei krūmynai.

Rasytės gatvės gyventojas Rolandas Paulauskas dažnai vaikštinėja šiame šlaite. Neseniai pastebėjo, kad vienoje jo vietoje vėjas iš šaknų išvertė eglę. Už 20 metrų gulėjo ir nuvirtęs didelis lapuotis medis.

Vieną dieną prie šlaito atvyko savivaldybės įmonės „Kauno gatvių apšvietimas“ darbininkai.

„Pastebėjęs darbininkus parodžiau nuvirtusius medžius. Jie pažadėjo medžiais pasirūpinti, nors šis žemės plotas nepriklauso savivaldybei, yra NŽT žinioje.

Miesto valdžia iš gyventojų gavo skundų, todėl nuvirtę medžiai bus šalinami, bus tvarkomas ir visas žaliasis plotas“, – pasakojo vyras.

Kaunietis stebėjosi, ar tikrai miestiečių pamėgtos poilsio vietos savivaldybė galėtų ir neprižiūrėti.

Aleksoto šlaitai, besidriekiantys nuo Aleksoto funikulieriaus į kairę iki J.Dobkevičiaus gatvės bei į dešinę iki Marvelės upelio, taip pat gana apleisti, matyti ir padegti bandytų ąžuolų, ir nuvirtusių kitų medžių, klesti jaunuolynai ir krūmynai.

Tik kelios vietos prie pat šlaito yra sutvarkytos, puoselėjama žolė. Tai – taip pat NŽT žinioje esantys miško plotai, kuriuos nori perimti savivaldybė.

Pašalinus pažeistus medžius ir išgenėjus krūmynus nuo jų atsivertų puikus Nemuno ir Neries santakos, Senamiesčio vaizdas. Pasivaikščioti čia būtų labai malonu.

Prie šio šlaito Kometų gatvėje gyvenantis Andrius sakė, kad darbininkų šlaituose nematė jau mažiausiai 10 metų. Tą gražiąją pievą prižiūri jo kaimynai.

„Ten – valstybinė žemė, joje taip pat buvo šabakštynas. Gyventojams jis nepatiko, todėl nedidelį plotą susitvarkė. Jei savivaldybė tikrai imtųsi prižiūrėti šlaitus, jie gal taptų patrauklūs. Yra tik vienas „bet“.

Gal tokiose vietose pradės kilti nauji namai ir žalieji miesto plotai, kurie mus saugo nuo miesto triukšmo ir teršalų bus sunaikinti?“, – svarstė kaunietis.

Žaliakalnio šlaituose situacija tokia pat. Kalno papėdėje tarp Savanorių prospekto 13-ojo ir 31-ojo pastatų ir virš jų besidriekiančioje A.Mackevičiaus gatvėje nuo 13-ojo iki 31-ojo namų taip pat yra neprižiūrimi šlaitai.

Vieno A.Mackevičiaus gatvės namų gyventojas Edvinas Poška piktinosi, kad šlaitai apleisti.

„Neseniai į mano kiemą nuvirto senas medis. Suku galvą, ką daryti, ar tyliai jį pašalinti pačiam, ar kreiptis į savivaldybę, kad jos darbininkai tai padarytų. Bet jei tie šlaitai savivaldybei nepriklauso, kas juos turėtų valyti?“ – klausė vyras.

Valstybinės miškų urėdijos Kauno regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Mindaugas Petkevičius sakė, kad urėdija prižiūri 855 hektarus Kaune esančių miškų. Didžiausi – 499 hektarus užimantis Kleboniškio miškas, 123 hektarų Romainių miškas, 54 hektarų ploto Jiesios miškas.

Miškininkai šiose teritorijose ne tik prižiūri augaliją, bet ir rūpinasi ten esančia rekreacijai skirta infrastruktūra bei jos plėtra – įrengia ir prižiūri takus, poilsiavietes, atokvėpio vietas.

„Tose vietovėse, kurios yra rekreacinės paskirties ir kur yra pėsčiųjų bei dviračių takai, poilsiavietės, problemų yra daugiausia. Kadangi, pavyzdžiui, Kleboniškio ar Romainių miškuose žmonių srautai dideli, ir šiukšlių ten tenka iškuopti daugiausia, ir dažniau remontuoti poilsiaviečių įrangą“, – kalbėjo M.Petkevičius.

VMU Kauno regioninio padalinio miškininkus NŽT yra įpareigojusi prižiūrėti ir jos žinioje esančius miško sklypus. Jų yra įvairiausių dydžių – nuo 12 arų iki 295 hektarų. Sklypai išsibarstę po visą miestą. Juose miškininkai šalina pavojingus medžius, renka šiukšles.

„Miškininkams prižiūrėti mieste esančius tokios paskirties plotus nėra sudėtinga. Tačiau neretai gavus skundą, kad medžiai pavojingai pasvirę, greta gyvenantys žmonės nenori, kad jie būtų šalinami, nes mano, kad augalus dar galima išsaugoti“, – pasakojo M.Petkevičius.

Tad kodėl, jei miškininkai teigia besirūpinantys mieste esančiais miškais, savivaldybė nori juos perimti?

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė teigė, kad miestas miško plotus prižiūrėjo iki 2013 metų, bet tam lėšų pakankamai neturėjo. Papildomam miškotvarkos darbų finansavimui kelias taip pat buvo užkirstas, nes Kaunas neturėjo jokios miškų valdymo teisės į miško statusą turinčias teritorijas mieste. Šią problemą buvo nutarta išspręsti. Savivaldybė kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl miestuose esančių miškų priklausomybės.

2019 metų pabaigoje Vyriausybė Kaunui patikėjimo teise perdavė valdyti 673,95 hektaro miškų: J.Basanavičiaus (Panemunės šilą), Lampėdžių, Pažaislio miškų parkus, Aukštųjų Šančių ir Žaliakalnio ąžuolynus.

Net 571 hektaras miškų vis dar nėra perduota nei miesto savivaldybei, nei VMU. Labai daug tokių sklypų yra miesto kalnų šlaituose. R.Savickienė sakė, kad ši žemė formaliai priklauso NŽT, bet iš esmės ji yra bešeimininkė.

„NŽT neturi galimybių užtikrinti nei tinkamo šių miškų tvarkymo, nei jų apsaugos. Juose jau kuris laikas nebuvo vykdomi jokie miškotvarkos darbai, mes iš gyventojų gauname skundų dėl teritorijų nepriežiūros.

Šie plotai yra rekreacinės paskirties, todėl jie neturėtų atrodyti kaip tikri miškai, o turi būti pritaikyti, kad juose saugu ir patogu būtų lankytis gyventojams. Perėmus tokius miškų sklypus mūsų specialistai užsiims takų valymu, jaunuolynų retinimu, medžių priežiūra, miško atsodinimu“, – aiškino R.Savickienė.

Nuogąstavimai, kad ateityje tokiuose sklypuose iškils pastatai ir miesto žalieji plotai bus sunaikinti, pasak savivaldybės atstovės, neturi jokio pagrindo.

„Miestas tvarko ir valdo labai vertingus miškų masyvus – Pažaislio ir Panemunės šilus, Lampėdžių mišką ir kitus žaliuosius plotus. Jų apsauga ir priežiūra mums svarbi. Visi jie tvarkomi griežtai vadovaujantis įstatymais, kurių vykdymą kontroliuoja Valstybinė miškų tarnyba“, – sakė R.Savickienė.

Savivaldybė yra pateikusi prašymą ir VMU norėdama perimti jos valdomus miškus. Kol kas galvojama apie Kleboniškio miško perėmimą.

„Mūsų tikslas – kad visi miškai mieste būtų tinkamai prižiūrimi, saugūs lankytojams ir pritaikyti rekreacijai“, – tikino R.Savickienė.

Dar per 200 miško paskirties žemės hektarų, kurie priklauso NŽT, sklypai nėra suformuoti.

„Tai daugiausia su kultūros paveldu susijusi žemė, joje yra buvusios Kauno tvirtovės ir kitų saugomų statinių. Ateityje sieksime, kad šie sklypai taip pat būtų suformuoti ir perduoti savivaldybei“, – pranešė R.Savickienė.

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas

„Ministerija visais atvejais suinteresuota, kad miestų miškai turėtų savo šeimininką ir būtų tinkamai tvarkomi. NŽT pačiai pripažįstant, kad miškų netvarko, šios tarnybos valdomų miškų perdavimą savivaldybei vertiname tik teigiamai ir dar kartą teigiamai.

Suderinto projekto, kurį galėtume teikti Vyriausybei, Kauno miesto savivaldybė dar nepateikė. Kai tik savivaldybė jį pateiks, Aplinkos ministerija teiks Vyriausybei.

Dėl VMU valdomų miškų klausimas dar sprendžiamas, šiuo metu dar nevyksta joks miškų paėmimas iš urėdijos ir perdavimas savivaldybei.

Pati VMU pakankamai gerai tvarkosi jai priskirtuose miesto miškuose, įskaitant ir Kauną, ir Aplinkos ministerija priekaištų urėdijai neturi. Vis dėlto Aplinkos ministerija neprieštarautų tuos miškus perduoti savivaldybei, taigi iš esmės ir perdavimą vertintume palankiai, jei pati urėdija su tuo sutiks.“

NŽT Viešųjų ryšių skyriaus

vedėjas

„Teisės aktai nesuteikia NŽT teisės ar pareigos tvarkyti miško žemę. Be to, NŽT iš valstybės biudžeto nėra skiriama lėšų miškų priežiūros ir tvarkymo darbams.

Kauno savivaldybė nemažai metų nesirūpino ir nereiškė aktyvaus noro įteisinti miškų valdymą patikėjimo teise. Į NŽT kreipėsi praėjusių metų pabaigoje prašydama perduoti 142 žemės sklypus. Tai visi viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirti NŽT žinioje esantys sklypai Kauno mieste.

Analogiški procesai vyksta ir kitose šalies savivaldybėse. Vilniaus miesto savivaldybei NŽT perdavė 929 miško žemės sklypus.“

VMU Komunikacijos skyriaus vadovė

„VMU yra gavusi Kauno miesto savivaldybės prašymą dėl Kleboniškio miško perdavimo valdyti patikėjimo teise.

Valstybinės reikšmės miškų valdymo teisė gali būti suteikiama: valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, valstybinio rezervato direkcijoms, nacionalinio parko direkcijoms, savivaldybėms.

Mums svarbiausia, kad miškai būtų prižiūrimi. VMU šiuo metu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad ji priimtų sprendimą dėl VMU patikėjimo teise valdomų Kauno miesto miškų plotų perdavimo Kauno miesto savivaldybei tikslingumo ir galimybių.“