Daržovių draudimo apsauga nuo krušos plačiai naudojasi Vokietijos, Olandijos, Italijos daržovių augintojai. Iki šiol draudimo apsaugą Lietuvoje galėjo gauti tik bulvių augintojai, o nuo šio sezono jie gali apsaugoti auginamas bulves nuo dar daugiau gamtos sukeliamų pavojų.
Nuo dabar Lietuvoje galima apdrausti visas svogūnines, kopūstines bei šakniavaisines daržoves – burokėlius, morkas, svogūnus, kopūstus, česnakus ir daug kitų. Apsauga galioja nuo sodinimo iki derliaus nuėmimo, o svogūnams skiriama dar keletas dienų džiovinimui lauke.
„Susitikimuose daržovių augintojai įvardino, kad kruša yra pavojingiausia rizika, kuri padaro didelės žalos ir nuo kurios jie patys yra mažiausiai pajėgūs apsisaugoti. Todėl pradedame teikti daržovių pasėlių apsaugą nuo krušos: vertinsime tiek kiekybinius, tiek kokybinius nuostolius. Kiekybinių nuostolių ūkininkai dažniausiai patiria dėl visiško derliaus sunaikinimo ankstyvajame augalų išsivystymo tarpsnyje, o kokybinių nuostolių – dėl augalų pažeidimų vėlesniuose tarpsniuose, kai daržovės pažeidžiamos ir neatitinka bendrojo prekybos kokybės standarto reikalavimų“, – aiškina pasėlių savidraudos fondo vadovas Martynas Rusteika.
Valstybė kompensuoja iki 50 proc. daržovių draudimo įmokų.
Daržovių augintojai vertina palankiai
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkė Daiva Šateikienė teigia, kad dėl geriausių daržovių draudimo sąlygų su Vokietijos pasėlių savidraudos fondu derėjosi 2-3 metus ir dabar startuojantis daržovių draudimas yra palankus ūkininkams.
„Daržovių sėklos yra brangios, sąnaudos – didžiulės, iki derliaus nuėmimo į vieną hektarą svogūnų ar morkų investuojama 8-10 tūkst. eurų, todėl daržovių pasėlių draudimo apsaugos tikrai reikėjo. Džiaugiamės, kad daržovių draudimas ateina į Lietuvą – tai buvo lauktas produktas“, – derybų su draudikais rezultatu patenkinta D. Šateikienė.
Asociacija atliko daržovių augintojų apklausą ir paaiškėjo, kad labiausiai draudimo apsaugos laukia plataus asortimento daržovių augintojai, o aktualiausia iš visų rizikų yra kruša.
„Pavyzdžiui, nuo neigiamo sausros poveikio daržininkai gali apsisaugoti laistymu. Pavojingiausios yra tos rizikos, kurių negalime patys kontroliuoti: pavasarinės šalnos, liūtys, o kruša grėsminga visiems pasėliams visuose vegetacijos tarpsniuose“, – kodėl pilotiniam draudimo projektui pasirinkta apsauga nuo krušos, aiškina D. Šateikienė.
Daugiau draudimo apsaugos bulvių augintojams
Bulvės – vienintelės daržovės, kurios Lietuvoje buvo draudžiamos ir anksčiau, tačiau šiais metais „VH Lietuva“ išplėtė bulvių draudimo rizikų sąrašą, įtraukiant ir pavasarines šalnas. Dabar bulvės draudžiamos nuo 4 rizikų: krušos, liūties, audros ir pavasarinių šalnų. Taip pat draudžiamos ankstyvosios, sėklinės bulvės ir bulvės krakmolui.
„Aktualiausia ir pagrindinė žala bulvių augintojams – tai krušos sulaužyti bulvių stiebai bei pažeistos pačios bulvės, arba dėl liūties nuplautos vagos ir dėl to atsirandantys nuostoliai. Lengvose dirvose audros nupusto dirvožemį, o dėl liūties atidengiamos bulvės pradeda „bėgti iš vagų“ ir pažaliuoja“, – bulvių augintojų rūpesčius komentuoja M.Rusteika.
Svarbu sąžiningas žalų įvertinimas
Kelmės rajone 200 hektarų ūkyje 19 rūšių daržoves auginantis Algimantas Vaupšas bulves draudžia nuo 2008 metų.
„Daržovių auginimas yra brangus verslas: perku brangius daigus, gerą sėklą, į vieną hektarą investuoju kelis tūkstančius eurų. O jeigu užeis audra, kruša, liūtys – galiu kaipmat viską prarasti. Todėl ir draudžiu daržoves ir kitus pasėlius, nes noriu ramiai miegoti“, – sako A. Vaupšas.
Jis pasakoja, kad ne tik gauna pasėlių apsaugą, bet ir iš Vokietijos atvykstančių žalų vertintojų dar ir daug ko išmoksta.
„Yra buvę, kad kreipiuosi dėl žalos atlyginimo, nes dalis bulvių nesudygo, arba „nuskendo“, o žalų ekspertai man parodo daug daugiau gamtos padarytų pažeidimų, atsiradusių pažaliavimų, dėl ko bulvės nebebus tinkamos parduoti. Todėl man patinka draustis pas vokiečius – jie tvarkingi, sąžiningai vertina, nesiginčija, turi ilgametes tradicijas“, – sako A.Vaupšas, šiemet draudžiantis visas auginamas bulves, daržoves ir kitas augalų rūšis.
Didžiausia daržininkystės ūkių koncentracija Lietuvoje yra Kėdainių rajone ir aplinkui – Kauno apskrityje.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2020 metais Lietuvoje deklaruota 10,9 tūkst. hektarų bulvių ir 6,2 tūkst. hektarų daržovių. Iš jų 868,5 hektarų svogūnų, 713,26 hektarų moliūgų, 630 hektarų morkų, 93,65 hektarai salotų, 53 hektarai cukinijų, 24,25 hektarai agurkų ir kt.
