Draudžiant pasėlius Lietuvos žemdirbiams svarbiausias yra potencialių žalų sureguliavimo klausimas, o apie pasėlių draudimo vertę žemdirbiai kalba tik tada, kai susiduria su žalų išmokėjimu. Svarbiausiais dalykais apie žalų vertinimą lietuviai įvardino draudimo išmokų išmokėjimo greitį, objektyvumą ir žalų vertinimo metodikas, kurias jie išsianalizuoja dar prieš priimdami sprendimą draustis.
Apklausa 20-yje rajonų atlikta atsižvelgus į tarptautines rekomendacijas, pagal kurias nuo 2020 metų Europos Sąjunga skiria vis daugiau dėmesio žemės ūkio rizikų valdymo efektyvumo gerinimui bei žemdirbystės stabilumui užtikrinti.
70 proc. iš apklausoje dalyvavusių žemdirbių teigė, kad jiems itin svarbu yra žalų išmokos išmokėjimo greitis. Net 75 proc. pripažino, kad nustatyti žalų dydžiai atitinka pačių žemdirbių nustatytus derliaus praradimus. Žemdirbiams taip pat svarbi žalų vertinimo trukmė ir eiga – svarbu, kad eiga būtų tinkamai paaiškinta. Kai šie kriterijai atitinka žemdirbių lūkesčius, tik tada jie atsižvelgia į žalų ekspertų draugiškumą, – rodo apklausa.
„Kasmet darome bandymus, imituojame įvairių meteorologinių reiškinių sukeltas žalas bandyminiuose laukuose ir įvertiname galimas rizikas bei nustatome draudimo išmokų koeficientus ir dydžius būtent Lietuvos klimatinėmis sąlygomis. Simuliuojame nuostolius, laužome, lenkiame augalus ir stebime, kaip jie regeneruoja po žalų, kaip reaguoja į skirtingas klimatines sąlygas. Bandymus atlieka nepriklausomi mokslininkai–praktikai, sistemiškai, kiekvienai augalų rūšiai, kelerius metus, tikrina skirtingas rizikas, pagal moksliškai patvirtintas rekomendacijas. Gautais rezultatais dalinamės su savidraudos fondo nariais, žalų vertintojais, konsultantais.
Pastebime, kaip Lietuvoje keičiasi augalų išsivystymo tarpsniai – kas anksčiau tęsdavosi ilgai, dabar greitai peršokama. Kai nustatome žalų vertinimo koeficientus, jie būna stabilūs, galioja kelerius metus. Visi skaičiai yra moksliškai pagrįsti. Juos įtraukiame į žalų vertinimo metodikas, kad vertinimas būtų realus ir teisingas“, – sakė „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.
Pasak jo, rapsai yra sudėtingiausias ir brangiausias augalas, ypač neatsparūs krušai, todėl šiais metais didžiausias dėmesys bandyminiuose laukuose bus skiriamas rapsams: „Skirtingiems meteorologinių reiškinių sukeltiems nuostoliams laukuose įvertinti naudojame skirtingus kriterijus. Pirmiausia, realus žalos vertinimas lauke. Papildomai naudojamės meteorologinių stotelių, satelitų ir dronų nuotraukų duomenimis.
Kai kas siūlo satelitų duomenis iškelti į pirmą vietą, bet mes kaip tik ir patys įsitikinome, ir pasitikime mokslininkais, kad faktinis žalos vertinimas lauke yra patikimiausias. Savidraudos fonde žalų vertinimus atlieka patys žemdirbiai. Jeigu žemdirbiai netikėtų tokia žalų vertinimo metodika, jie ir nevažiuotų į laukus, nedirbtų žalų ekspertais“.
Nors Lietuva – nedidelė šalis, bet meteorologinės sąlygos, reljefas, dirvožemiai yra skirtingi. Į visa tai atsižvelgiama rizikos vertinimo bei draudimo įmokos apskaičiavimo metodikoje. Be to, žemdirbiai gali patys rinktis, nuo kurių rizikų jie nori apsisaugoti, nes skirtinguose regionuose ir skirtingi pavojai labiau aktualūs.
Žemdirbių apklausą nuotoliniu būdu atlikta „Lietuvos aruodais“ vadinamuose rajonuose: Joniškio, Šiaulių, Jonavos, Jurbarko, Kauno, Šakių, Marijampolės, Panevėžio, Kėdainių, Raseinių. Taip pat – Šilutės, Kaišiadorių, Akmenės, Kretingos, Klaipėdos, Biržų, Prienų, Širvintų, Plungės ir Alytaus rajonuose.
