Pienas sugyžta
Ką tik pamelžtas pienas gali būti puikios kokybės. Bet jei jis tinkamai neatšaldomas ir nėra laikomas specialiuose šaldytuvuose, o, tarkime, supilstomas į bidonus, į kuriuos tik primerkiama užšaldyto vandens bambalių, ji kaipmat suprastėja.
Piene natūraliai yra įvairių bakterijų, kurios, esant palankiai temperatūrai, sparčiai dauginasi. Ir laiku neatvėsintas pienas greitai sugyžta, o paskui ir surūgsta.
Šįmet sausį buvo pakeistos kelios svarbios Pieno supirkimo taisyklių nuostatos, susijusios su parduodamo pieno atšaldymu, mėginių ėmimo tvarka ir jų kontrole.
Ūkininkams tai nemenkas iššūkis, nes be investicijų numatytų reikalavimų nepavyks įvykdyti. Teigiama, kad naujosios taisyklės padės pasiekti ekologinių tikslų. O naudą dėl pagerėjusios parduodamo pieno kokybės turėtų pajusti ir ūkininkai, ir pirkėjai.
Kokybė nėra blizganti
„Pamelžtas pienas iš karto turi būti atšaldomas iki nurodomos 8 laipsnių temperatūros. Tai vienas reikalavimų pieno kokybei, nustatytas ES teisės aktuose.
Jei pienas išvežamas kas antrą dieną, jis privalo būti atvėsinamas iki 6 laipsnių“, – paaiškino Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyriausioji specialistė Vida Kučinskienė.
Lietuvoje iki šiol taikoma išimtis, kad fermose žalio pieno temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 8 laipsniai, išskyrus atvejus, kai pienas perdirbėjams pristatomas per 2 valandas po melžimo.
Bet tokia išimtis neatitinka ES reglamente nustatytų sąlygų.
Pasak V.Kučinskienės, tyrimų duomenys akivaizdžiai rodo, kad nuperkamo pieno kokybė ne visais atvejais tinkama.
„Nemažai yra pieno, kuriame, atvežus jį į perdirbimo įmones, bendras bakterijų skaičius viršija nustatytus reikalavimus.
Viena problemų yra būtent ta, kad pamelžtas pienas nėra iš karto tinkamai atšaldomas.
Todėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kuri yra atsakinga, kad vartotojams būtų tiekiami kokybiški ir saugūs pieno produktai, pasiūlė parengti Pieno supirkimo taisyklių pakeitimus ir numatyti temperatūros režimo reikalavimus“, – paaiškino ŽŪM specialistė.
Kadangi tokiam pokyčiui pieno ūkiai turi pasiruošti, bus taikomas pereinamasis laikotarpis – šie reikalavimai įsigalios nuo 2023-iųjų sausio.
Atsikratys falsifikatų
Kita naujųjų taisyklių nuostata jau įsigaliojo kovo 1-ąją.
Jeigu laboratorijoje nustatomi netapatūs pieno mėginio tyrimai, užfiksuojama, kad pats mėginys yra falsifikuotas.
Manoma, jog ši sugriežtinta kontrolės priemonė naudinga ūkininkams, nes neretai pieno supirkėjai sukčiauja klastodami mėginius ir pateikia ne paimtus iš konkretaus ūkio, bet tokius, kuriuose baltymų ir riebalų kiekis yra mažesnis. Todėl su ūkininkais atsiskaitoma nesąžiningai.
Anot bendrovės „Pieno tyrimai“ direktorės Laimos Urbšienės, koks mėginys įmonei pateikiamas, toks ir ištiriamas.
„Negalime matyti, kas vyksta imant mėginius. Bet VMVT tikrina, ar tapatūs yra laboratorinių tyrimų rezultatai tų mėginių, kurie pateikiami laboratorijai, ir tų, kuriuos pati VMVT paima ūkiuose“, – paaiškino L.Urbšienė.
Kokybės tyrėjai kasmet išsiaiškina šimtus atvejų, kai tarpininkai bando falsifikuoti superkamo pieno kokybę. Jie manipuliuoja rodikliais siekdami sau didesnės finansinės naudos: ūkininkams mokama mažiau, o perdirbėjams parduodama brangiau.
Yra ir dar viena šio pakeitimo nauda – ekologija. „Pieno tyrimai“ kasmet atlieka dešimtis tūkstančių superkamo pieno kokybės tyrimų. Tam sunaudojama galybė plastikinių mėgintuvėlių.
Taigi naujoji tvarka padės kone trečdaliu sumažinti plastiko kiekį.
„Mėgintuvėlių reikės mažiau, nes mažiau reikės paimti pieno mėginių – iš vieno atliksime daugiau tyrimų“, – sakė L.Urbšienė.
Siūlo net saulės jėgaines
Pasak ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyriausiojo patarėjo Sauliaus Jasiaus, kokybiško pieno gamyba glaudžiai susijusi su tvariu ūkininkavimu.
„Kokybė išlieka nepakitusi, kai pienas skubiai atvėsinamas ir laikomas tinkamą temperatūrą palaikančiuose šaldymo įrenginiuose. Svarbiausia, kokią energiją naudoja šaldymo įranga.
Šiuo metu dažniausiai tam naudojama elektra iš tinklo. Bet daug veiksmingiau būtų, jei ūkiai patys gamintųsi elektrą iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, saulės jėgainių, sumontuotų ant karvidžių stogų“, – kalbėjo S.Jasius.
Pasak jo, tai smarkiai sumažintų elektros sąnaudas, o investicijoms ūkiai gali pasinaudoti parama iš Klimato kaitos programos.
„Dideliems ir vidutinio dydžio ūkiams tokia parama būtų priimtina, juk kompensuojama maždaug trečdalis investicijų.
Stambiausi pieno ūkiai yra pažangiausi, o dabar kyla ir nauja banga – iš mėšlo išsiskiriančių metano dujų panaudojimas biodujų gamybai. Tad šaldymo įrenginiai gali būti maitinami elektra, pagaminta deginant biodujas“, – sakė S.Jasius.
Yra ir antrinės energijos naudojimo technologijos, kai dar vamzdynais tekančio pieno šiluma yra surenkama ir panaudojama šildyti vandeniui, kuris naudojamas įrangai plauti ar darbuotojams praustis duše.
Pasak S.Jasiaus, pieno ūkius galima taip atnaujinti, kad jie būtų tvarūs. Technologijos jiems padėtų pasiekti svarbiausio tikslo – geros pieno kokybės.
Galės pasinaudoti ir siūloma parama
Pasak V.Kučinskienės, naujieji reikalavimai nėra staigmena. Pernai ūkininkai buvo kviečiami naudotis parama smulkiesiems ūkiams – gamintojams, kurie laiko ne daugiau kaip 9 karves, buvo skiriama 100 proc. išmoka, siekianti iki 15 tūkst. eurų.
Tokios paramos pernai kreipėsi 539 smulkieji pienininkai. Bendra jų prašoma paramos suma sudaro apie 8 mln. eurų, nors iš viso tam buvo numatyta 12,7 mln. eurų.
„Ir šiais metais pieno gamintojams bus sudaryta galimybė gauti paramos pieno melžimo ir šaldymo įrangai įsigyti“, – teigė V.Kučinskienė.
