NMA ieško galimybių, kaip padėti tikriems ūkininkams išvengti klaidų ir neprarasti išmokų

Nors NMA sankcijų srityje per pastaruosius šešerius metus padarė didžiulį proveržį – sankcijų suma sumažėjo 3,5 karto (nuo 15,35 mln. Eur 2015 m. iki 4,4 mln. Eur 2020 m.), o pareiškėjų skaičius, kuriems buvo pritaikytos sankcijos, daugiau kaip 7 kartus (nuo 47 iki 6 tūkst.),

NMA toliau ieško priemonių, kaip sumažinti taikomų sankcijų skaičių tikriems ūkininkams ir padidinti išmokų už hektarą sumą.

„Remiantis pažeidimų ir sankcijų analize, ieškoma ne tik sankcijų mažinimo galimybių, bet ir nustačius galimai imituojančius ūkininkavimą asmenis siekiama padidinti išmokų krepšelį tikriesiems ūkininkams“, – pabrėžia NMA vadovas Aleksandras Muzikevičius.

Pagal pritaikytų sankcijų sumą daugiausia nustatoma neteisingo deklaravimo pažeidimų. Preliminariais duomenimis dėl šio pažeidimo 2020 m. pareiškėjai iš viso prarado 1,91 mln. Eur išmokų.

Netiksliai įbraižydamas savo laukų ribas bei neišskirdamas netinkamų paramai plotų ūkininkas rizikuoja, kad, NMA atlikus deklaruotų laukų matavimus arba atnaujinus aerofotografinę žemės dangos nuotrauką, gali būti nustatytas pažeidimas, dėl kurio gali būti taikomos sankcijos, o kai kuriais atvejais pareiškėjui gali prireikti grąžinti jau gautą paramą.

Taip pat neteisingam deklaravimo pažeidimui priskiriami įsipareigojimų nesilaikymo atvejai, kai atliekant patikrą randami nenušienauti laukai, neapsėtas pūdymas ir pan. Šiai pažeidimo kategorijai priskiriami ir atvejai, kai pareiškėjas nepateikia valdymo teisę bei žemės dirbimo faktą patvirtinančių rašytinių dokumentų.

Toliau rikiuojasi žalinimo reikalavimų pažeidimai (0,86 mln. Eur), kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimai (0,59 mln. Eur).

Nors pagal žalinimo paramos schemą išmoka mokama jau nuo 2015 m., tačiau pareiškėjų skaičius, kurie gauna mažesnę išmokų sumą dėl neatitikimo reikalavimams, vis dar nemažėja. Žalinimo išmoka skiriama kiekvienam pareiškėjui už trijų pagrindinių žalinimo reikalavimų laikymąsi: pasėlių įvairinimą, ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) išskyrimą, turimų daugiamečių pievų ir ganyklų plotų išlaikymą.

Nesilaikydamas nors vieno iš reikalavimų (pasėlių įvairinimo ar EASV deklaravimo) ūkininkas gali netekti net iki ¾ jam priklausančios žalinimo išmokos, atsižvelgiant į neatitikimo dydį, o pakartotinių neatitikimų atveju sankcija yra dvigubinama ir gali sudaryti daugiau nei 100 proc. žalinimo išmokos.

Kompleksinės paramos reikalavimų privalo laikytis visi pareiškėjai, gaunantys tiesiogines išmokas, susietąją paramą už gyvulius, taip pat paramą pagal su plotu susijusias KPP priemones, nykstančių veislių gyvulius, miškų priemones. Nustačius reikalavimų pažeidimų, sankcijos taikomos pagal visą paraišką, t. y. mažinamos visos išmokos. 2020 m. daugiausia pažeidimų nustatyta dėl netinkamo mėšlo ir srutų tvarkymo.

NMA siekia, kad ūkininkams būtų suteikta visa reikiama informacija, jie nebūtų baudžiami už mažareikšmius pažeidimus, o esant teisminiams ginčams – nesibylinėti iki pat paskutinės instancijos, jeigu matoma, jog ūkininkas teisus.

Viena iš priemonių mažinant sankcijas – dar deklaravimo metu identifikuoti neatitikimus paraiškose. Jau ne pirmus metus NMA atlieka išankstinį paraiškų tikrinimą ir apie nustatytus neatitikimus informuoja atitinkamų savivaldybių žemės ūkio padalinius, kad pareiškėjai galėtų ištaisyti klaidas dar deklaravimo metu.

Svarbu paminėti, kad 2020 m. pareiškėjai galėjo tiksliau įbraižyti deklaruojamus laukus, nes pirmą kartą galėjo matyti Lietuvos teritorijos 2020 m. palydovinius vaizdus. Taip pat NMA deklaravimo metu siuntė savivaldybių žemės ūkio skyriams informaciją apie neteisingai įbraižytus laukus, skatindama dar deklaravimo metu pašalinti netikslumus ir išvengti sankcijų.

Svarbus postūmis dėl sankcijų mažinimo – bendromis Žemės ūkio ministerijos ir NMA pastangomis pakeisti teisės aktai dėl sankcijų ir skolų prevencijos, jų skaičiaus ir apimties mažinimo. Pakoreguoti teisės aktai taikomi 2020 m. paraiškoms.

Pavyzdžiui, dėl COVID-19 (kaip force majeure aplinkybės) daugiau nei 4 300 pareiškėjų netaikytos sankcijos už pavėluotai pateiktas paraiškas ar tikslinamus paraiškų duomenis. Taip pat buvo sušvelnintos sankcijos už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus, įvedant didesnį diferencijavimą bei toleranciją ir suteikiant galimybę pareiškėjams, kiek tai leidžia ES teisės aktai, pasitaisyti, jei pažeidimas nedidelio masto. Preliminariais duomenimis, 2020 m. kompleksinės paramos pažeidimų sankcijų sumažėjo iki 0,59 mln. Eur (2019 m. pritaikytų sankcijų suma siekė 0,74 mln. Eur).

2020 m. NMA tobulino informacines sistemas taip, kad būtų galima atsisakyti itin smulkių neatitikimų neefektyvaus administravimo, automatizuoti, robotizuoti ir supaprastinti administravimo procesus (pvz., tai padėjo 2020 m. pirmą kartą istorijoje išmokėti avansus pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“).

Informacijos sklaida taip pat yra viena iš sankcijų mažinimo priemonių. Ūkininkai NMA interneto svetainėje ir žiniasklaidos priemonėse nuolat informuojami apie įsipareigojimų terminus, planuojamus patikrų ciklus, kontrolės mechanizmus, deklaravimo metu gauna NMA leidžiamą laikraštį, taip pat apie artėjančius terminus pareiškėjai įspėjami individuliai SMS žinutėmis, el. paštu.

NMA, remdamasi savo ilgamete patirtimi, vis labiau orientuojasi į tai, kad patikros netrukdytų sąžiningai veiklą vykdantiems paramos gavėjams. Patikrinimai tampa vis tikslingesni – stengiamasi tikrinti ir papildomai kontroliuoti galimus rizikingus pareiškėjus pagal kasmet atnaujinamus rizikos kriterijus.

Sužinoti apie galimus pažeidėjus ir tikslingiau suplanuoti patikras NMA padeda ir su kitomis institucijomis pasirašyti susitarimai dėl keitimosi informacija apie rizikingus pareiškėjus, kurių valdomuose ūkiuose nustatyti pažeidimai.

Tai, kad patikros atliekamos tikslingiau, liudija ir rizikingų pareiškėjų ūkiuose įvykdytų patikrų statistika – 2020 m. iš 1 991 atliktos patikros net 1 519 arba 76 proc. patikrų buvo neigiamos, t. y. fiksuoti tam tikri pažeidimai, tuo tarpu 2019 m. patikros, kurių metu nustatyta pažeidimų, sudarė 45 proc., 2018 m. – vos 34 proc. visų atliktų patikrų.

Taigi, rizikingų pareiškėjų patikrų efektyvumas labai išaugo, o bendras jų skaičius kasmet mažėja.

2020 m. buvo atlikta pakartotinė neatitikimų analizė, koncentruojantis tik į labiausiai rizikingas pareiškėjų grupes. Nustačius galimai nesąžiningus pareiškėjus, taip pat tuos, kurie plotus deklaravo netiksliai, preliminariais skaičiavimais, tikriesiems ūkininkams papildomai skirti net 4,5 mln. Eur.

Lietuva yra viena ES šalių iniciatorių, siekianti ES mastu taikyti laukų stebėsenos kosmoso palydovais sistemą, kad galėtų atsisakyti didžios dalies patikrų vietoje.

„Įdiegus automatizuotą laukų nuolatinio stebėjimo informacinę sistemą (ALNSIS), ne tik sumažės kontrolės sąnaudos NMA ir administracinė našta ūkininkams, bet ir agentūra iš kontroliuojančios institucijos taps ūkininko partnere, vykdančia išankstinę pažeidimų prevenciją“, – atkreipia dėmesį NMA direktorius A.Muzikevičius.

Sistema taps nesąžiningų pareiškėjų atgrasymo priemone ir suteiks tikriesiems ūkininkams galimybę nuolat stebėti savo laukų būseną ir laiku ištaisyti neatitikimus, taigi išvengti sankcijų dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų.