Žemės ūkio rūmų prezidentas Arūnas Svitojus pabrėžia, kad, nors ekologinio ūkininkavimo plotas per pastaruosius 10 metų visoje ES išaugo beveik 66 proc. – nuo 8,3 mln. ha 2010 m. iki 13,8 mln. ha 2019 m., šiuo metu jis sudaro 8,5 proc. visos Europos Sąjungos žemės ūkio paskirties žemės.
O vykdant tai, kas dabar suplanuota, numatoma iki 2030-ųjų pasiekti Europos ekologinio susitarimo tikslą – 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės paversti ekologine žemdirbyste.
„Finansinė parama ekologinei veiklai ir toliau bus teikiama, vykdant kaimo plėtros įsipareigojimus, papildomai finansuojant pagal ekologines schemas. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) parama taip pat apims techninę pagalbą, keitimąsi gerąja patirtimi bei inovacijomis ekologinės gamybos srityje.
Bus skatinamos ūkių konsultavimo paslaugos, nes akivaizdu – reikia toliau gilinti žinias, kad ekologinis ūkininkavimas taptų dar tvaresnis ir našesnis. Reikšminga ir tai, kad, siekdama paremti veiksmų plano ambicijas, Komisija ketina mažiausiai 30 proc. biudžeto paskirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms (ekologiniam sektoriui būdingomis ar jam aktualioms temomis, pavyzdžiui, tokioms kaip didesnis pasėlių derlius, genetinė biologinė įvairovė ir ginčytinų produktų alternatyvos)“, – teigė A. Svitojus.
Pirmiausia, kaip numato Ekologinių veiksmų planas, būtina visose ES šalyse skatinti paklausą ir užtikrinti vartotojų pasitikėjimą.
Remiantis 2020 m. „Eurobarometro“ apklausa apie ES žemės ūkį ir BŽŪP, nustatyta, kad, gyventojų nuomone, ekologiški produktai labiau atitinka specifines pesticidų, trąšų ir antibiotikų vartojimo taisykles (sutiko 82 proc.), yra labiau draugiški aplinkai (81 proc.) ir pagaminti, labiau gerbiant gyvūnų gerovę (80 proc.).
Apklausos duomenimis, ekologišką logotipą atpažįsta 56 proc. gyventojų, (27 proc. – 2017 m.). Mažmeninė prekyba ekologiškais produktais per pastaruosius 10 metų ES padidėjo daugiau nei 145 proc., nuo maždaug 18 mlrd. eurų 2009 m. iki 41 mlrd. eurų 2019 m.
Anot Plano kūrėjų, ekologiškų produktų vartojimo didinimas, vartotojų pasitikėjimo jais stiprinimas – gyvybiškai svarbūs, kartu tai motyvuoja ūkininkus pereiti prie tokių produktų gamybos.
Tad Europos Komisija imsis veiksmų, kad būtų skatinamas ekologinis ūkininkavimas, kuriamos ekologiškos valgyklos, plečiami atitinkami viešieji pirkimai, stiprinamos ekologiškų mokyklų programos.
Taip pat labai svarbu užkirsti kelią sukčiavimui maisto produktais ir stiprinti vartotojų pasitikėjimą, pagerinti atsekamumą bei palengvinti privataus sektoriaus indėlį.
„Neabejotina, kad, siekiant padidinti pagal ekologinę praktiką dirbamos žemės dalį, reikia plėtoti visus tiekimo grandinės etapus. Turi būti sukurtos tinkamos struktūros, skatinančios vietinę gamybą ir trumpas paskirstymo grandines, kurios leistų ūkininkams visapusiškai pasinaudoti ekologiškos produkcijos pridėtine verte.
EK plane numatyta skatinti investicijas, trumpą paskirstymo grandinę, keitimąsi gerąja patirtimi, taip pat – didinti rinkos skaidrumą, remti maisto grandinės organizavimą, stiprinti vietinį ir mažos vertės perdirbimą bei gerinti gyvūnų mitybą pagal ekologines taisykles ir stiprinti ekologinę akvakultūrą.
Labai svarbu ir tai, kad ekologinis ūkininkavimas prisideda prie aplinkos ir klimato apsaugos, ilgalaikio dirvožemio derlingumo, aukšto biologinės įvairovės lygio, netoksiškos aplinkos bei aukštų gyvūnų gerovės standartų. Ekologiškai dirbama žemė turi apie 30 proc. daugiau biologinės įvairovės nei įprastai dirbama.
Ekologinis ūkininkavimas naudingas, pavyzdžiui, augalų apdulkintojams. Ekologiškai ūkininkaujantiems draudžiama naudoti cheminius pesticidus, sintetines trąšas, taip pat – GMO ir jonizuojančią spinduliuotę.
Antibiotikų vartojimas yra griežtai ribojamas, tad svarbu ieškoti naujų ir patobulintų ekologinio ūkininkavimo būdų, kaip sumažinti jų poveikį aplinkai“, – atkreipė dėmesį A.Svitojus.
