Ekologinė gamyba teikia įvairiapusę naudą: ekologiniuose laukuose biologinė įvairovė yra apie 30 proc. didesnė, ekologiškai auginamų gyvūnų gerovė yra didesnė ir jiems duodama mažiau antibiotikų, ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai gauna didesnes pajamas ir yra atsparesni, o ES ekologinės gamybos logotipas padeda vartotojams gauti tikslią informaciją apie įsigyjamą produktą.
Veiksmų planas atitinka Europos žaliąjį kursą, taip pat strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją.
Veiksmų planas parengtas siekiant jau ir taip sparčiai augančiam ekologiniam sektoriui suteikti tinkamas priemones 25 proc. tikslui pasiekti. Jame siūlomi 23 veiksmai, suskirstyti pagal 3 kryptis: vartojimo skatinimas, gamybos didinimas ir tolesnis sektoriaus tvarumo didinimas, siekiant užtikrinti subalansuotą sektoriaus augimą.
Komisija ragina valstybes nares parengti nacionalinius ekologinės gamybos veiksmų planus siekiant padidinti jų nacionalinę ekologinio ūkininkavimo dalį.
Šiuo metu žemės ūkio paskirties žemės, kurioje ūkininkaujama ekologiškai, dalis valstybėse narėse labai skiriasi: ji gali siekti nuo 0,5 proc. iki daugiau kaip 25 proc. Nacionaliniai ekologinės gamybos veiksmų planai papildys nacionalinius BŽŪP strateginius planus: jų priemonės neapsiribos žemės ūkiu ir tuo, kas siūloma pagal BŽŪP.
Vartojimo skatinimas
Siekiant paskatinti ūkininkus pereiti prie ekologinio ūkininkavimo ir taip padidinti jų pelningumą bei atsparumą, bus labai svarbu, kad ekologiškų produktų suvartojimas didėtų. Šiuo tikslu veiksmų plane siūlomi keli konkretūs veiksmai, kuriais siekiama didinti paklausą, išlaikyti vartotojų pasitikėjimą ir padaryti ekologišką maistą labiau prieinamą piliečiams.
Jie apima: informacijos apie ekologinę gamybą teikimą, ekologiškų produktų vartojimo populiarinimą, viešųjų maitinimo įstaigų skatinimą daugiau jų įsigyti vykdant viešuosius pirkimus ir ekologiškų produktų platinimo pagal ES mokykloms skirtą programą masto didinimą.
Šiais veiksmais taip pat siekiama, pavyzdžiui, užkirsti kelią sukčiavimui, didinti vartotojų pasitikėjimą ir gerinti ekologiškų produktų atsekamumą. Privatusis sektorius taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį, pavyzdžiui, darbuotojams kaip atlygį skirdamas čekių, už kuriuos jie galėtų įsigyti ekologiškų maisto produktų.
Gamybos didinimas
Šiuo metu ekologiškai ūkininkaujama maždaug 8,5 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės ir tendencijos rodo, kad, esant dabartiniam augimo tempui, iki 2030 m. ES pasieks 15–18 proc. Šis veiksmų planas – priemonių rinkinys, duosiantis papildomą postūmį ir padėsiantis pasiekti 25 proc. tikslą.
Nors jame daugiausia dėmesio skiriama patrauklumo vartotojui didinimui, pagrindinė pertvarkos rėmimo priemonė ir toliau bus bendra žemės ūkio politika.
Šiuo metu ekologiniam ūkininkavimui remti naudojama apie 1,8 proc. (7,5 mlrd. EUR) BŽŪP lėšų. Į būsimą BŽŪP bus įtrauktos ekologinės sistemos, kurioms 2023–2027 m. laikotarpiu bus skirtas 38–58 mlrd. EUR biudžetas, priklausomai nuo derybų dėl BŽŪP rezultatų. Ekologines sistemas galima taikyti ekologiniam ūkininkavimui skatinti.
Pagrindinės priemonės apima ne tik BŽŪP, bet ir informacinių renginių organizavimą bei tinklų kūrimą siekiant keistis geriausia patirtimi, ūkininkų grupių, o ne pavienių ūkininkų sertifikavimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, blokų grandinės ir kitų technologijų naudojimą atsekamumui ir kartu rinkos skaidrumui didinti, vietos ir nedidelio masto perdirbimo didinimą, maisto grandinės organizavimo rėmimą ir gyvūnų mitybos gerinimą.
Siekdama didinti informuotumą apie ekologinę gamybą, Komisija kasmet rengs ES ekologinę dieną ir teiks ekologiško maisto grandinės apdovanojimus, kad būtų pripažinta kompetencija visuose ekologiškų maisto produktų grandinės etapuose.
Komisija taip pat skatins ekologinio turizmo tinklų plėtrą pristatydama ekologiją puoselėjančius regionus. Ekologiją puoselėjantys regionai – vietovės, kuriose ūkininkai, piliečiai, turizmo įmonės, asociacijos ir valdžios institucijos bendradarbiauja siekdami tvaraus vietos išteklių valdymo, grindžiamo ekologiškumo principais ir praktika.
Veiksmų plane taip pat pažymima, kad ekologinė akvakultūros produktų gamyba tebėra palyginti naujas sektorius, tačiau turi didelį augimo potencialą. Būsimomis naujomis tvarios ES akvakultūros plėtros gairėmis valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai bus skatinami remti ekologinės gamybos šiame sektoriuje didinimą.
Tvarumo didinimas
Galiausiai veiksmų planu taip pat siekiama dar labiau didinti ekologinio ūkininkavimo rezultatų tvarumą. Siekiant šio tikslo, daugiausia dėmesio bus skiriama gyvūnų gerovės didinimui, ekologiškų sėklų prieinamumo užtikrinimui, sektoriaus anglies pėdsako mažinimui ir plastiko, vandens ir energijos naudojimo mažinimui.
Komisija taip pat ketina padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) dalį ir bent 30 proc. biudžeto skirti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių srityse, kurią vykdant nagrinėjamos ekologiniam sektoriui būdingos arba su juo susijusios temos.
Komisija atidžiai stebės pažangą vykdydama kasmetinius pažangos stebėjimo veiksmus su Europos Parlamento atstovais, valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, rengdama pusmečio pažangos ataskaitas ir laikotarpio vidurio peržiūrą.
Komisijos narių nuomonės
Už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė: „Žemės ūkis yra vienas iš pagrindinių biologinės įvairovės nykimo veiksnių, o biologinės įvairovės nykimas yra didelė grėsmė žemės ūkiui. Turime skubiai atkurti savo santykio su gamta pusiausvyrą. Tai ne tik ūkininkų, o visų maisto grandinės subjektų užduotis. Šiuo veiksmų planu siekiame padidinti ekologinio ūkininkavimo paklausą, padėti vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus ir remti Europos ūkininkus pereinamuoju laikotarpiu. Kuo daugiau žemės skiriame ekologiniam ūkininkavimui, tuo geriau joje ir aplinkinėse vietovėse apsaugoma biologinė įvairovė.“
Už žemės ūkį atsakingas Komisijos narys Januszas Wojciechowskis sakė: „Ekologinis sektorius yra įgijęs pripažinimą dėl savo tvarios praktikos ir išteklių naudojimo, todėl jam tenka pagrindinis vaidmuo siekiant žaliojo kurso tikslų. Kad būtų pasiektas 25 proc. ekologinio ūkininkavimo tikslas, turime užtikrinti, jog sektoriaus augimą skatintų paklausa, kartu atsižvelgiant į didelius valstybių narių ekologinio sektoriaus skirtumus.
Ekologinio sektoriaus veiksmų plane numatytos priemonės ir idėjos, kaip prisidėti prie subalansuoto sektoriaus augimo. Plėtra bus remiama įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką, pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat glaudžiai bendradarbiaujant su pagrindiniais veikėjais ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis.“
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius pritarė: „Ekologinis ūkininkavimas teikia daug naudos aplinkai, padeda išlaikyti gerą dirvožemių būklę, mažina oro ir vandens taršą ir didina biologinę įvairovę. Kartu, paklausai per pastarąjį dešimtmetį didėjus sparčiau nei gamybai, ekologinis sektorius savo dalyviams duoda ekonominės naudos.
Naujasis ekologinio ūkininkavimo veiksmų planas bus labai svarbi priemonė siekiant Biologinės įvairovės strategijoje ir strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nustatytų tikslų: kad 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų ūkininkaujama ekologiškai ir kad reikšmingai didėtų ekologinės akvakultūros mastas.
Be to, dar labiau populiarinti ekologinę akvakultūrą padės Komisijos netrukus priimsimos naujos tvarios ES akvakultūros plėtros strateginės gairės.“
Pagrindiniai faktai
Veiksmų plane atsižvelgiama į 2020 m. rugsėjo–lapkričio mėn. surengtų viešų konsultacijų, per kurias suinteresuotieji subjektai ir piliečiai pateikė iš viso 840 atsakymų, rezultatus.
Tai iniciatyva, paskelbta 2020 m. gegužės mėn. paskelbtose strategijose „Nuo ūkio iki stalo“ ir biologinės įvairovės strategijoje. Šios dvi strategijos buvo pristatytos kaip dalis Europos žaliojo kurso, siekiant sudaryti sąlygas pereiti prie tvarių maisto sistemų ir šalinti pagrindinius biologinės įvairovės nykimo veiksnius.
Į 2020 m. gruodžio mėn. paskelbtas rekomendacijas valstybėms narėms dėl jų BŽŪP strateginių planų Komisija įtraukė tikslą, kad iki 2030 m. ES ekologinės gamybos plotas sudarytų 25 proc. viso žemės ūkio paskirties ploto. Valstybės narės raginamos savo BŽŪP planuose nustatyti nacionalines šio tikslo vertes. Atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir savo poreikius, valstybės narės paaiškins, kaip planuoja pasiekti šį tikslą taikydamos BŽŪP priemones.
2018 m. Komisija pateikė savo pasiūlymus dėl BŽŪP reformos, kuriuose laikomasi lankstesnio, veikla ir rezultatais grindžiamo požiūrio, leidžiančio atsižvelgti į vietos sąlygas ir poreikius, ir kartu padidinami ES lygmens užmojai tvarumo srityje. Naujoji BŽŪP grindžiama devyniais tikslais, kuriais taip pat turi remtis ES šalys rengdamos savo BŽŪP strateginius planus.
