Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas su Europos žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu vaizdo susitikime aptarė Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio aktualijas: bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos eigą, žaliojo kurso strategijos įgyvendinimą žemės ūkyje bei kitus svarbius klausimus.

K.Navickas, praėjusią savaitę raštu kreipęsis į komisarą dėl Lietuvoje nemenką ažiotažą sukėlusio klausimo dėl pieno produktų terminų naudojimo ženklinant lietuviams įprastus, tradicinius augalinės kilmės produktus, tokius, kaip aguonų pienas, obuolių bei slyvų sūriai ir kitus, pokalbio metu situaciją pristatė išsamiau.

Kalbėta ir apie įprasto, tradicinio posakio „sviestas sviestuotas“ naudojimą įvardijant augalinės kilmės produktus, kuriuose nėra pieno.

„Žmonės prekybos centrų lentynose ir kitur mato, kad pieno produktų pavadinimai naudojami tam tikriems augaliniams produktams kitomis kalbomis pavadinti, pavyzdžiui, obuolių sūrį. Lenkiško „jableczny ser“ (obuolių sūris) pavadinimas nėra draudžiamas, tačiau Lietuvoje tarnybos, esą, vadovaujantis europine teise, analogišką produktą vadinti obuolių sūriu nori uždrausti, nes šiame gaminyje nėra pieno. Aš žinau apie ES įsipareigojimus tinkamai apsaugoti pieno ir kitus produktus. Tačiau, mūsų supratimu, įpareigojimai turi vienodai galioti visoms ES kalboms ir valstybėms narėms“, – teigia ministras.

Lietuvoje yra apie 12 obuolių sūrių gamintojų, kurie praėjusiais metais pagamino apie 16 tonų obuolių sūrio (dabar žymimo „obuolių desertas“). Tokių produktų gamyba ir ženklinimas turi senas tradicijas, todėl bet koks jų pavadinimo keitimas, pavyzdžiui, „obuolių sūris“ į „obuolių desertas“, anot ministro, klaidina vartotojus, o pats produktas praranda autentiškumą ir reputaciją.

Lietuvoje yra trys aguonų pieno gamintojai, kurie per metus jo pagamina apie 4 tonas. 8 „riešutų sviesto“ (dabar pažymėto „riešutų kremas“) gamintojai, kurie per metus pagamina apie 198 tonas šio produkto. Kokosų pienas nėra gaminamas Lietuvoje, tačiau yra importuojamas į Lietuvos rinką. Pavyzdžiui, 2020 metais Lietuvos rinkoje buvo parduota apie 230 tonų „kokosų pieno“, kuris šiuo metu ženklinamas kaip „kokosų gėrimas“.

„Mums tikrai reikia aiškumo. Pabrėžčiau, kad mūsų aptariami maisto gaminiai jau daugelį metų turi gerai vartotojams žinomus pavadinimus (visi ingredientai aiškiai nurodyti etiketėje, be pieno). Tokie pavadinimai neklaidina vartotojų. Tuo labiau, kad pirkėjai yra prie jų pripratę. Apribojimai naudoti tokį ženklinimą lietuviškai, nors tai kitomis kalbomis yra įmanoma, sukelia neigiamą reakciją ir kelia daug klausimų dėl nevienodų sąlygų ES bendrojoje rinkoje“, – teigia K.Navickas.

Komisaras J.Wojciechowskis dėkojo už aiškiai pristatytą kai kurių tradicinių augalinės kilmės produktų ženklinimo problemą. Teigė suprantantis padėtį ir sutiko, kad reikia ieškoti sprendimų ir žadėjo su atsakingomis tarnybomis artimiausiu metu tai daryti.

Komisaras dėkojo ministrui ir už palankų požiūrį ir startines pozicijas integruojant žaliojo kurso prioritetus BŽŪP. Anot komisaro, jų įgyvendinimui Lietuvoje iššūkių mažiau, nei kai kuriose bendrijos šalyse, kur žemės ūkis ir maisto produkcijos gamyba sudaro didesnę nacionalinės ekonomikos dalį.