Prie tokių išvadų priėjo Lietuvos mokslo taryba, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu atlikusi šalies universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2019 metų mokslinės veiklos kasmetį vertinimą. Iš viso vertinta netoli 50 įstaigų.
Pasak VDU pranešimo, vienas produktyviausių akademijos mokslininkų yra miškotyros genetikos srityje pastarąjį dešimtmetį dirbantis VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius Darius Danusevičius.
Tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose aktyviai dirbantis mokslininkas pasakoja, kad, palyginti su medicina, veterinarija bei agronomija, į miškotyros sritį genetikos mokslas įžengė gerokai vėliau, ir medžių genomo tyrimai visame pasaulyje proveržį išgyvena tik pastaruoju laiku. Šį proveržį labiausiai skatina dėl klimato kaitos kylantys pavojai miškams.
„Miškų nykimo problema dėl žalingų aplinkos veiksnių ir klimato kaitos ypač aktuali Pietų Europos šalims.
Todėl, koordinuojant Prancūzijos mokslininkų grupei, drauge su Ispanijos, Italijos, taip pat Vokietijos, Austrijos, Rusijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Naujosios Zelandijos kolegomis ketverius metus dirbome ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „HORIZON 2020“ projekte „Miško medžių genetinių išteklių išsaugojimo optimizavimas ir tvarus naudojimas Europoje“ (Optimising the management and sustainable use of forest genetic resources in Europe)“, – sakė mokslininkas, atkreipęs dėmesį ir į įgyvendinamą analogišką nacionalinį projektą, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
ELTA yra skelbusi, kad mokslininkai tiria mūsų šalies genetinį miškų atsparumą aplinkos stresoriams.
„Mums ypač rūpi dvi medžių rūšys – tai liepos ir klevai. Mūsų tikslas – atrasti reliktines, prieš 5–6 tūkst. metų augusias liepos ir klevo populiacijas, taip pat išsiaiškinti, kiek žmogus paveikė šių medžių genomą, kadangi į senuosius dvarų parkus šių medžių sodinukai veikiausiai buvo įsivežami iš užsienio“, – pasakojo D. Danusevičius.
Tarp atliktų darbų jis mini ir Aplinkos ministerijos užsakymu su kolegomis įgyvendintus įvairius projektus. Jo teigimu, tik laiko stygius neleidžia nuosekliai atsidėti dar vienai ypatingai sričiai – istorikams svarbiems reliktinių medinių daiktų medienos kilmės tyrimams.
VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė sako: „Žemės ūkio mokslų srityje esame patys produktyviausi, trečius metus lenkiame kitas žemės ūkio mokslų srityje dirbančias institucijas. Technologijos mokslo srityje šiais metais pirmauja Vilniaus universitetas, antroje vietoje – Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Fizikinių ir technologijos mokslų centras, nuo kurio atsiliekame nežymiu taškų skirtumu.
Tačiau tarp universitetų technologijos mokslų srities mokslininkų produktyvumu esame lyderiai ir – jau ne pirmus metus, kas įrodo mūsų mokslininkų įdirbį šioje srityje.
Esame vienintelė mokslo institucija, kurioje verslas ir valdžios institucijos gali gauti mokslo žiniomis grįstus atsakymus į kompleksinius žemės, miškų ir vandens ūkio bei kaimo plėtros vystymosi procese iškylančius klausimus – pradedant technologine pažanga ir baigiant naujų verslo modelių kūrimu“.
Atkreiptinas dėmesys, kad kiekybiniu požiūriu VDU ŽŪA neturi galimybių pateikti tiek pat mokslinės produkcijos kaip didžiosios šalies mokslo įstaigos, nes žmogiškieji akademijos ištekliai santykinai nėra dideli.
Aktyviai dirba tarpsritinės ir tarpkryptinės mokslininkų komandos, kurių tyrimų laukas aprėpia agronomijos, ekologijos ir aplinkotyros, mechanikos bei aplinkos inžinerijos, miškotyros, ekonomikos, vadybos ir kitų mokslinių krypčių mokslinius tyrimus. VDU mokslininkai prisideda prie žemės, miškų ir vandens ūkio bei kaimo plėtros politikos formavimo ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, pabrėžiama pranešime.
