Nors salyklinių miežių supirkimo kaina yra viena aukščiausių, mūsų šalies ūkininkai miežius apskritai ne itin noriai beria į žemę.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, miežių plotai pastaruosius trejus metus traukėsi.
2018-aisiais Lietuvoje jais buvo apsėta 218,3 tūkst. hektarų, pernai – apie 153,3 tūkst., šįmet – apie 140 tūkst. hektarų. Kiek iš jų sudarė salyklui gaminti tinkamų veislių miežiai, neskelbiama.
Gera supirkimo kaina
Ties Panevėžiu ūkininkaujantis Augutis Dambrauskas salyklinius miežius augina maždaug 15 metų, jais kasmet apsėja po 20–25 hektarus.
„Salyklinių veislių miežiai yra įnoringa kultūra. Nuo gamtos sąlygų priklauso, kiek grūduose bus baltymų. Jeigu jų būna per mažai arba per daug, salyklo gamintojai jų net neperka.
Bet per tiek metų padariau išvadą: jeigu jau nutariama auginti miežius, tai geriau salyklinius.
Jeigu kokybės rodikliai netiks, juos visada bus galima parduoti kaip įprastinius. Tokie juk tinka maistui – kruopoms gaminti, prastesni – pašarams“, – sakė A.Dambrauskas.
Už salyklinius miežius supirkėjai atriekia neblogą kainą. Pasak ūkininko, šįmet per rugiapjūtę už jų toną buvo mokama apie 160 eurų, o štai už kviečių, kurių kainos paprastai esti didžiausios, – apie 140 eurų.
„Supirkimo kaina gera, bet salyklinių miežių priežiūra sudėtinga ir brangi. Jiems reikia daugiau augalų apsaugos priemonių nei kitiems, nes juos labiau puola ligos. Tręšti privalu mažiau, bet dėl to ir jų derlius nebūna gausus“, – paaiškino A.Dambrauskas.
Ieško ir Latvijoje
Ties Lietuvos ir Latvijos siena įsikūrusi žemės ūkio bendrovė „Strazdi“, dirbanti apie 1800 hektarų žemės, kasmet jos dalį taip pat skiria salykliniams miežiams. Tai daroma specialiai – šios bendrovės vadovas agronomas Valteris Brusas yra ir šeimos verslui priklausančio alaus daryklos „Zoltners“ savininkas.
„Prisiauginame salyklinių miežių, bet tai – sudėtingas procesas. Latvijoje tėra viena salyklo gamykla, priklausanti kooperatyvui „Latraps“, kurį dar 2000-aisiais įsteigė patys ūkininkai.
Vežame į ją miežius, tačiau kur garantija, kad atgauname būtent iš jų pagamintą salyklą? Visi grūdai juk atsiduria viename katile“, – šyptelėjo V.Brusas.
Pasirodo, lietuviai jam dažnai skambina klausinėdami, ar neparduotų jis miežių salyklui gaminti, – mažai kas šiuos javus beaugina. Nes tam reikia ne tiktai specialios veislės miežių, bet ir tinkamų gamtos sąlygų.
Reikia specialių veislių
Anot lietuviško salyklo gamybos bendrovės „Viking Malt“ direktoriaus Dariaus Vilko, salyklinių miežių poreikis yra didelis – toks jis turėtų išlikti ir ateityje, bet Lietuvos ūkininkai neskuba gausiai auginti būtent tokios žemės ūkio kultūros.
Tad salyklo gamintojams tenka pasistengti, kad ūkininkai išgirstų jų balsą. O tam reikia ne tik edukacijos, bet ir geros miežių supirkimo kainos.
„Salykliniams miežiams keliami kitokie kokybės reikalavimai nei pašariniams. Viena, veislės turi būti patvirtintos aludarių, antra, grūduose turi būti tam tikras kiekis baltymų, yra numatyti ir jų daigumo bei stambumo parametrai. Mūsų gamykloje, atsižvelgiant į jos pajėgumą, salyklinių miežių poreikis siekia 140 tūkst. tonų – tokiam kiekiui supirkti reikėtų apie 26 mln. eurų.
Salyklo pagaminame gerokai daugiau, nei suvartoja lietuviško alaus virėjai, todėl nemenką dalį savo produkcijos eksportuojame“, – sakė D.Vilkas.
Jo teigimu, Lietuvoje užauginamų salyklinių miežių dalis pamažu, bet didėja.
Pagal superkamą šių grūdų kiekį galima daryti išvadą, kad pastaruoju metu salyklinių veislių miežiais ūkininkai apsėdavo maždaug pusę šiai kultūrai skiriamo ploto.
Poreikį didina eksportas
Pasak Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko, Lietuvoje alaus suvartojimas nuolat mažėja, bet alaus virimo įmonės salyklo sunaudoja vis daugiau. O tam yra pora priežasčių.
„Lietuviško alaus eksportas per pastarąjį dešimtmetį išaugo triskart – iš Lietuvos į užsienį išvežta daugiau nei 600 mln. litrų alaus. Ir ši eksporto augimo tendencija išliko.
Per tą patį laiką penkiagubai išaugo ir nealkoholinio alaus pardavimas, o pastarajam išvirti salyklo reikia tiek pat kiek ir verdant tradicinį alų“, – sakė S.Galadauskas.
