Negali prasiverti langų
Kone kasmet vasarą vis pasirodo labūnaviškių skundai dėl stipraus ir nemalonaus kvapo ore. Žmonės guodžiasi, kad nei langų atsidarysi, nei lauke pavakarosi, nei skalbinių kieme pasidžiausi. Mėšlo kvapas kartais būna toks stiprus, kad net nosį riečia.
Žinoma, mėšlo kvapas fiziškai nekenkia, tačiau, kad tai sukelia psichologinį diskomfortą – akivaizdu.
Savivaldybei nesiskundė
Paaiškėjo, kad skundai dėl stipraus ir nemalonaus kvapo Labūnavoje sklinda iš lūpų į lūpas bei, žinoma, socialiniuose tinkluose, tačiau į savivaldybę dėl to niekas nėra kreipęsis.
Tiesa, Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos departamentas savivaldybę buvo raginęs pateikti pasiūlymus dėl Labūnavos ŽŪB vykdomos veiklos.
„Tokia veikla galima įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka nustačius, kad ūkinė veikla nedarys neigiamos įtakos visuomenės sveikatai.
Ansainių ir Kruopių kaimai patenka į Labūnavos kaimo plėtros teritoriją. Labūnavos kaimo detaliajame plane teritorijoje aplink esamus galvijų kompleksus numatyta atitinkama veikla, kuri galima sanitarinės apsaugos zonoje.
Higienos normoje nurodyta, kad didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3). Atrankos informacijoje nurodyta, kad esant blogiausioms sąlygoms (skysto mėšlo rezervuarai atviro būdo) būtų viršyta amoniako pusės valandos ribinė vertė apie 2,3 kartus. Įvertinus modeliavimo duomenis, skysto mėšlo rezervuarai privalo būti uždengti dangomis.
Taip pat vadovaujantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 iki balandžio 1 dienos. Visais atvejais draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.
Taip pat draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo birželio 15 iki rugpjūčio 1 dienos, išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai.
Išimtis taikoma kukurūzų pasėlių tręšimui, jei srutos ir skystasis mėšlas paskleidžiami srutovežiu su žarniniais skleistuvais. Tokiu atveju draudimo laikotarpis – nuo liepos 10 iki rugpjūčio 1 dienos.
Siekiant sumažinti kvapo koncentraciją, paskleistas ant dirvos paviršiaus tirštasis ir skystasis mėšlas turi būti įterptas ne vėliau kaip per 24 valandas (išskyrus pasėlius, pievas ir ganyklas).
Taip pat draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 metrų nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 metrų nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo“, – informavo Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Ieva Matyžiūtė.
Tikrina nuolat
Kaip patikino Labūnavos ŽŪB vadovas Simonas Greičius, bendrovė nuolatos tikrinama aplinkosaugininkų.
Kvapai normų neviršija, o dažnai aplinkosaugininkai bendrovę ir pagiria, kad ši gerai tvarkosi.
„Na, taip, jei valomas mėšlas, o vėjas pučia miestelio link, kvapas sklinda, o kur jis dėsis? Mes nuolat modernizuojamės, kažkiek mažės to kvapo, bet kad jis visai dings, taip nebus.
Kita vertus, anokia tai naujiena, juk tai vyksta apie 30 metų.
Gamtos apsauga mus tikrina reguliariai ir tikrai dažnai pasidžiaugia, kad tvarkomės gerai, lyginant su kitas gyvulininkystės kompleksais.
Bet, matyt, yra gyventojų, kuriems kaime mėšlo kvapas nesuprantamas“, – svarsto ŽŪB vadovas.
Veža dukart per metus
Paaiškėjo, kad Labūnavos ŽŪB ypač stengiasi, kad kvapai kuo mažiau kamuotų miestelio gyventojus.
Mėšlas vežamas du kartus per metus, o vežimo metu didžiausi kvapai ir jaučiami.
Taip pat prieš mėšlo vežimą miestelio gyventojai įspėjami, o ir vežimas vyksta aplinkiniais, tolimesniais keliais.
„Laukuose darome taip, kaip kiti nedaro. Mėšlas kaupiamas uždaroje aikštelėje pusę metų. Jis vežamas du kartus per metus. Kituose ūkiuose būna ištisinis vežimas, o mes pavasarį ir rudenį vežame.
Likus keletui dienų iki vežimo, pakabiname skelbimus, informuojame gyventojus.
Stengiamės vežti, kai vėjas į kitą pusę pučia, per gyvenvietę niekad nevežame.
Ką išbarstome, tą dieną būna užarta ir kvapo nebelieka. Nežinau, ką dar galėtume daugiau padaryti.
Juk žmonės patys fermose dirba visą gyvenimą. Kvapas – nemalonus dalykas, bet juk jis nekenkia, nenuodija organizmo“, – kalbėjo S.Greičius.
