Anot Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Kaimo plėtros ir komunikacijos skyriaus vedėjos Sonatos Kisielienės, šio įsakymo esmė – pagalba pieno gamintojams už 2020 metų birželio–rugsėjo mėnesiais patirtus nuostolius dėl žalio pieno pardavimo pajamų praradimo, išskiriant ūkius, tuo metu laikiusius daugiau nei 150 registruotų pieninių karvių.
Po ŽŪR bei Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos protestų ministerija žada taisyti padarytą klaidą.
Jei projektas būtų patvirtintas, parėmimo galėjo tikėtis tik 156 ūkiai. Žemės ūkio rūmų nariai, išanalizavę minėtą įsakymo projektą, vienareikšmiškai tokiam sumanymui nepritarė, nes ministerija nepateikė argumentų, kodėl buvo pasirinkta remti tik stambiuosius ūkius.
Valstybinės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis, 2020 birželio 1-ąją Lietuvoje buvo tik 156 ūkiai, kurie laikė po daugiau nei 150 pieninių veislių karvių (iš viso šiuose ūkiuose laikoma 67 242 karvės).
Tuo metu iš viso šalyje yra 29 861 pieno gamybos ūkis, o juose birželio pradžioje laikytos 242 937 pieninių veislių karvės.
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkė Renata Vilimienė teigia iš pradžių pamaniusi, kad tie, kas rengė įstatymo projektą, suklydo, nes kitaip būtų sunku įsivaizduoti, kas tuo metu buvo jų galvose.
„Mes, vidutinių ir smulkiųjų pieno gamybos ūkių savininkai, žaibiškai sureagavome. Bandėme susisiekti su Žemės ūkio ministerija, nusiuntėme raštą – prašėme paaiškinti, pateikti argumentus. Mus palaikė ir kiti ŽŪR nariai. Įsivaizduoju, kad ŽŪM sulaukė milžiniškos pasipiktinimo bangos. Kaipgi taip, – nuolat buvo kalbama, kad vidutiniai ūkiai nebus ignoruojami, ir staiga toks projektas! Vietoj atsakymo į mūsų klausimus ministerija šį pirmadienį atsiuntė informaciją, kad paruoštas ir derinamas kitas įsakymo projektas, kuriame numatyta supaprastinta paramos tvarka ūkiams, laikantiems mažiau nei 150 pieninių veislių karvių.
Dabar aiškinama, kad nieko nenutiko, esą taip ir turėjo būti – pirmiausia paskelbtas vieno įsakymo projektas, o po to – kito įsakymo projektas. Norėtųsi palinkėti, kad ŽŪM darbuotojai atsakingiau rengtų tokio pobūdžio dokumentus. Kitas niuansas – dabar reikia stebėti, kad, sužinoję apie mums skiriamą paramą, pieno supirkėjai nesumanytų mažinti pieno supirkimo kainų“, – perspėja R. Vilimienė.
Ūkininkės Audronės Miškinienės nuomone, yra nenormalu išskirti ūkius pagal laikomų karvių skaičių. Kaip ir nenormalu už tokios pat kokybės pieną mokėti daugiau stambiesiems ūkiams. Taisyklės, paramos tvarka ir pieno supirkimo sąlygos turi būti vienodos visiems rinkos dalyviams.
„Kita vertus, abejoju, ar stambieji ūkiai pretenduos gauti paramą, nes, mano žiniomis, absoliuti dauguma stambiųjų ūkių dirba pelningai. Apskritai tokie „nuotykiai“ yra labai žalingi, nes ir anksčiau smulkiųjų bei vidutinių ūkių savininkai atsargiai vertindavo valdžios pažadus. Pastaruoju metu mes daug girdėjome pažadų, kad vidutiniai ir smulkieji ūkiai nebus ignoruojami ir štai… kaip perkūnas iš giedro dangaus. Ir ką žmogus gali pagalvoti, sužinojęs apie tokį projektą?“ – ministerijos valdininkų darbo atsainumu stebėjosi ūkininkė..
Skeptiškai įsakymo projektą dėl paramos pieno gamintojams vertina ir ministerijai raštu savo poziciją išdėstęs ŽŪR tarybos narys, asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas.
„Mes tokiam pasiūlymui nepritariame. Deja, matome, kad Lietuvoje toliau tęsiama ydinga tvarka sprendimus ar projektus dėl ūkininkams labai svarbių klausimų pateikti nesitariant su vadinamaisiais socialiniais partneriais. Kam naudingas toks nervų išbandymas? Gal šis ministerijos pasiūlymas – tik apšilimas ruošiantis svarbesniems sprendimams?
Girdėjau aiškinimus, kad parama labiau reikalinga stambiesiems ūkiams, nes jiems dėl karantino esą santykinai labiausiai sumažėjo pieno supirkimo kaina. Tai – netiesa, nes žemės ūkio kooperatyvams ir smulkiesiems pieno gamybos ūkiams supirkimo kainos karantino metu sumažėjo daugiau nei stambiesiems gamintojams. Norėčiau išgirsti argumentus, kodėl išskiriami ūkiai pagal laikomų karvių skaičių. Juo labiau, kad argumentus reikės pateikti ir Europos Komisijai“, – primena J.Kuzminskas.
