Ypač pelningi šie metai turėtų būti tiems ūkininkams, kurie augino žieminius rapsus ir kviečius.
Nors iki javapjūtės dar daugiau nei mėnuo, ekspertai ūkininkams rekomenduoja nedelsti ir jau dabar imti planuoti, kur realizuos savo gausų derlių.
„Tokių gerų pasėlių jau seniai neteko matyti“, – tvirtina bendrovės „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius.
„Šiemet visos kultūros auga labai gerai. Tai teikia optimizmo, kad bendras derlingumas visos Lietuvos mastu bus didesnis. Žieminių kviečių vidutinis derlingumas per pastaruosius trejus metus siekė apie 4,7 tonos grūdų iš hektaro, šiemet galima tikėtis, kad žieminių kviečių derlius iš hektaro gali būti vidutiniškai tona didesnis“, sako A.Lukoševičius.
Šį sezoną ūkininkai augina daugiau žieminių kultūrų, iš viso jų pasėliai Lietuvoje šiemet siekia 1,15 mln. hektarų. Žieminių rapsų pasėliai siekia 256 tūkst. hektarų, o žieminių kviečių – 748 tūkst. ha.
„Tai bus vienos pelningiausių kultūrų šiais metais“, – įsitikinęs „Linas Agro“ specialistas.
Per šalį praslinkusios liūtys ir kruša šalies ūkininkams ženklesnių nuostolių nepadarė.
„Šiuo metu pasėlių laukuose stebime, kad kultūrų branda yra šiek tiek vėlyvesnė, augalams drėgmės netrūksta, jie augina didesnę masę. Kokia bus jų kokybė, kol kas sunku pasakyti, tačiau visuomet, kai derlius yra didesnis, jo kokybės rodikliai būna šiek tiek žemesni – grūdai turi mažiau baltymų ir glitimo“, – pažymi A.Lukoševičius.
Jam pritaria ir septynias žemės ūkio bendroves valdančios UAB „Linas Agro“ Konsultacijos“ vadovas Gintaras Kazakevičus.
„Šiemet Lietuvos ūkiuose bus užaugintas didesnis kiekis antros kategorijos kviečių. Tačiau žemesnės kategorijos kainos nuostolį ūkininkams turėtų kompensuoti didesnis derlius. Kai kuriuose mūsų ūkiuose derlingumas gali siekti 8 tonas iš hektaro ar daugiau“, – sako G.Kazakevičius.
Šilta žiema, gausūs birželio krituliai sudarė palankias augimo sąlygas ir kitoms kultūroms: žieminiams rapsams, miežiams, ankštiniams augalams.
Šiemet ūkininkai tikisi, jog žieminių rapsų derlius, kuris pernai buvo rekordiškai žemas – apie 3,5 t/ha – grįš prie įprasto vidurkio – 4,6 t/ha.
Vienam didžiausių Lietuvoje grūdų augintojų „Linas Agro Group“ priklausančiose žemės bendrovėse tikimasi ne tik gausaus žieminių rapsų ir kviečių derliaus, bet ir kitų kultūrų: pupų, žirnių, salyklinių miežių.
„Šiais metais turime didesnius rapsų ir salyklinių miežių pasėlius. Pastarieji – viena pelningiausių kultūrų, kurios derlius realizuojamas Lietuvos rinkoje. Jų kaina yra apie 30 Eur didesnė nei pašarinių, ir ūkininkams labiau juos apsimoka auginti“, – sako G.Kazakevičius.
„Šiemet derliaus rodikliai gali priartėti prie 2017 metų rekordų. Ūkininkų investicijos į pasėlius, siekiančios vidutiniškai 1000 eurų hektarui, šiemet turėtų atnešti pelno. Galima tikėtis ne mažiau kaip 300 eurų pelno iš hektaro“, – tikisi G.Kazakevičius.
Kiek iš gausaus derliaus uždirbs Lietuvos ūkininkai, priklausys nuo pasaulinių tendencijų ir grūdų supirkimo kainų, kurios, prasidėjus derliaus nuėmimui, paprastai smukteli žemyn.
„Dabar, likus daugiau kaip mėnesiui iki javapjūtės, ūkininkai turėtų suskubti įvertinti ir išskaidyti rizikas nelaukiant javapjūtės. Pastebime, kad pastaraisiais metais ūkininkai tapo atsargesni ir neskuba sudaryti išankstinių pardavimo sutarčių.
Patariame ūkininkams nerizikuoti visu derliumi. Rekomenduojame mažiausiai 30 proc. derliaus parduoti pagal išankstines sutartis, kad būtų išvengta papildomų sąnaudų ir rizikų: sandėliavimo kaštų ir nuostolių dėl sumažėjusių supirkimo kainų“, – tvirtina A.Lukoševičius.
Pasak G.Kazakevičiaus, „Linas Agro Group“ valdomose žemės ūkio bendrovėse lig šios dienos daugiau nei pusė kai kurių kultūrų derliaus jau parduota pagal išankstines sutartis.
„Esame jau pardavę daugiau kaip 60 proc. žieminių rapsų derliaus, nes šiuo metu jų supirkimo kaina pati palankiausia. Kitų kultūrų išankstiniai pardavimai svyruoja nuo 30 iki 50 proc.
Paprastai iki javapjūtės būname pardavę daugiau kaip pusę savo derliaus. Geriau, kai galutinis pardavimų rezultatas siekia vidutinę kainą, nei patirti nuostolių, jei javapjūtės metu rinkoje nukristų supirkimo kainos“, – sako G.Kazakevičius.
