„Statistikos, kiek pakenkė, nėra suvesta, nes tos liūtys keliauja ir vakar, ir šiandien. Kai klimatas pasikeitęs, yra lokalios ekstremalios situacijos. Nėra taip, kad visoje Lietuvoje buvo blogai, nes vienoje pusėje rajono saulė šviečia, o kitoje labai stipriai lyja. Nukentėjo ne tik žemės ūkis: ir miškai, ir sodai, ir kai kurių namų stogai nuplėšti“, – naujienų agentūrai „Elta“ sakė A.Svitojus.
Jis ragino nukentėjusius žemdirbius kreiptis į žemės ūkio skyrius ir pranešti apie nuostolius.
„Žinant, kad kai kur pasėlius nukapojo, kai kur ledai buvo maži, o vietomis pasitaikė vištos kiaušinio dydžio ledukai ir vėtros, nukentėję ūkininkai turėtų kreiptis į žemės ūkio skyrių, nes reikia fiksuoti, kas padaryta“, – kalbėjo ŽŪR pirmininkas.
Tuo metu kalbėdamas apie žemės ūkio rizikos fondų kūrimąsi reglamentuojančias taisykles, kurioms ketvirtadienį Seime po pateikimo buvo pritarta, A.Svitojus kritikavo, kad projektas parengtas nepasitelkiant ekspertų ir mokslininkų.
„Reikia galvoti, kam to fondo reikia – ministrui ar žemdirbiams. Jei ministrui, tegul sau kuriasi, o jei žemdirbiams, tai jie teikia pasiūlymus ir sako, kad mums reikia skaidraus, aiškaus fondo. Kol kas gairėse matyti, kad fondelių gali prisikurti daug, neaišku, kokia bus jo juridinė forma. Turi būti skaidrus, aiškus, paprastas mechanizmas kiekvienam ūkininkui“, – sakė A.Svitojus.
Hidrometeorologijos tarnyba nurodo, kad per pirmąsias dešimt birželio dienų Vakarų Lietuvoje, vietomis Aukštaitijoje ir Dzūkijoje kritulių kiekis neviršijo 30 mm, kitur – 30–90 mm, o Kaišiadoryse – net 126 mm. Birželio 6–9 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus atvejai, o birželio 7 dieną Kalvarijoje ir Marijampolėje – stichinio lietaus atvejai: Kalvarijoje per 5 valandas iškrito 59,8 mm kritulių, Marijampolėje per 11 valandų 52,4 mm.
