Gana ilgai trukusios šalnos, sunkus sniegas, didelis vėjas ir vėsus oras – tokia šių metų pavasario realybė.
Bitėms, panašu, toks pavasaris taip pat ne prie širdies – jos savo darbelių dirbti prastu oru negali, tad susigalvoja kitokios veiklos, kuri gali kaip reikiant apsunkinti gyvenimą bitininkui.
O kaip toks vėsus pavasaris atsilieps pavasarinio medaus kainoms? Apie tai kalbamės su Kėdainių bitininkų draugijos pirmininke Diana Tamašauskiene.
Iki medaus – dar toli
Pavasaris jau išeidamas moja ranka, o apie pavasarinį medų kalbėti, pasirodo, dar anksti.
Jei tokiu metu gerais metais bitininkai jau sukdavo klevų medų, dabar net galvoti apie tai būtų keista.
„Labai jau šaltas pavasaris. Tokiu metu jau būdavo galima gauti pirmojo klevų medaus, tačiau šiemet apie pirmąjį medų dar labai anksti kalbėti.
Rapsai žydi, akys raibsta nuo geltonos spalvos, o bičių laukuose praktiškai nėra. Nebent kokia užuovėja, šalia miškelio – tada galima matyti daugiau bitelių.
Paprastai, kai būna šilta, rapsai kvepia stipriai ir gardžiai, masina biteles juos lankyti, tačiau jei oro temperatūra tokia, kaip dabar, naktys šaltos – ir rapsai mažiau kvepia, ir bitės į juos neskrenda. Žinoma, kažkiek nektaro jos atsineša, tačiau tik tam, kad išlaikytų ir išmaitintų savo gausias ir augančias šeimas, išmaitintų perus.
Avilius apžiūrėjus matyti, kad yra to medaus kažkiek įnešta, bet kiek ilgai jo bus – negalime nieko pasakyti. Tikimės geresnių orų, na, o kol kas mintys nėra labai džiugios.
Medunešis, rodos, turėtų būti pasakiškas, bet nėra orų“, – kalbėjo D.Tamašauskienė.
Sniego neišsigando
O kaip bitės pergyveno stiprokas šalnas su gausiu sniegu?
Augalams buvo padaryta žalos, mat kai kurie tiesiog neatlaikė sunkaus šlapio sniego svorio, tačiau bitės neramų laikotarpį praleido jaukiai savo aviliuose.
Tiesa, būta ir liūdnesnių scenarijų, tačiau, kaip sako bitininkų draugijos pirmininkė, atvejai buvo pavieniai.
„Sniego bitės neišsigando ir tą laiką pragyveno savo aviliuose. Kai būna temperatūra vėsi, kai būna vėjuota, bitės apsiskraido netoli avilio, giliai į laukus nelekia. Į vėją bitės praktiškai apskritai neskrenda.
Tiesa, jei didelės šeimos intensyviai augina perus, tada bitėms reikalingas vanduo. Tad pašvietus saulei, kai kurios jų skrido iš avilio, krito ant sniego ir žuvo, tačiau tai nebuvo gausūs reiškiniai“, – pasakojo bitininkė.
Spietiminės nuotaikos
Natūralu, kad bitės spiečia. Gimsta naujos motinėlės, šeimos skyla, dalis lieka avilyje, o kita dalis keliasi ieškoti geresnio gyvenimo kitur.
Bitininkui tai tikras galvosopis – juk paprastai iš avilio išsikelia senoji motinėlė, susirinkusi stipriausių bičių komandą.
D.Tamašauskienė sako, kad tokiu metu, kai orai nelepina, o bitės pasiruošusios dirbti, spietimas – kone neišvengiamas. Tiesa, bitininkas aktyviu darbu ir bityno priežiūra gali bent kiek situaciją suvaldyti.
„Taip gamtoj surėdyta, kad bitės spiečia. Pavasarį, kai gausiai žydi augalai, kai turėtų būti pats didžiausias nektaro kiekis gamtoje, bičių šeimos būna stipriausios.
Tiesa, mūsų krašte pastebėjome tendenciją, kad augalai pražydo anksčiau, nei bitės darbui pasiruošė.
Ir vis dėlto dabar jų šeimos jau stiprios, pasiruošusios dirbti, o dirbti negali, nes orai neleidžia. Štai tada ir prasideda spietiminės nuotaikos avilyje. Bitės ima auginti daug motininių lopšelių, jaunų motinų, jos nebedirba.
Tada motina šeimoj spiečiasi, susirenka darbingiausias biteles ir išskrenda ieškoti naujų namų.
Kalbėjome su bitininkais, tai kai kuriems jau balandžio gale buvo spiečiai išskridę, kitiems – gegužės pradžioje“, – kalbėjo D. Tamašauskienė.
Aršios kovos
Bičių spietimas – ne tik daug galvos skausmo bitininkui sukeliantis, bet ir nepaprastai įdomus reiškinys.
„Spietiminėms nuotaikoms esant, avilyje gali ir dvi dešimtys motinėlių būti išperėtos. Bitės labai gerai viską jaučia. Vos senoji motina pajaučia naujos motinėlės buvimą, susirenka biteles ir skrenda lauk.
Nauja motina, jei gimsta viena, pirma, sunaikina kitas, neišsiritusias motinėles. Jei gimsta kelios motinėlės vienu metu, jos kovoja tarpusavy, kol lieka stipriausia.
Bičių motinos taip pat turi geluonis ir nuodų. Geluonys kiek kitokie nei paprastų bičių – stambesni, ilgesni. Tiesa, bičių motina niekada negels žmogui. Geluonis joms yra skirtas tik kovai už būvį dėl bičių motinėlės vietos avilyje.
Pasitaiko, kad bičių motinėlės nugelia viena kitą mirtinai, tačiau dažniausiai viena jų išlieka, ir šeima gyvena toliau.
Tačiau spietimas yra tikrai neramus metas bitininkams, nes ir medaus galima neturėti, ir laiku nesužiūrėjus galima netekti stiprių, darbingų bičių šeimų.
Žinoma, jei jau nespėta sužiūrėti, ir bitės išspietė, reikia daugiau rūpesčio įdėti, kad likusioji šeima su nauja motinėle kaip įmanoma greičiau sustiprėtų“, – pasakojo bitininkė.
Kiek kainuos medus?
Žinoma, kiekvienas bitininkas savo darbo vaisių įkainoja skirtingai. Tačiau tokiems orams esant kaina neabejotinai ūgtelės. Juo labiau kad pavasarinio medaus bus mažiau, nei, tarkime, buvo pernai.
Kalbėti apie vasaros medų ir jo kainas – dar anksti.
„Medaus kaina turėtų ūgtelėti. Apskritai medaus kaina neatitinka įdirbio. Tiesa, pernai medaus buvo gausiai, daug buvo įvežtinio medaus. Tikrai pastebiu, kad žmonės mieliau perka įvežtinį medų vien dėl to, kad jis pigesnis. Tačiau jo kokybė nepalyginama su lietuvišku medumi.
Mūsų medų vertina kitos šalys kaip itin kokybišką, tad ir kaina jo aukštesnė. Pavasarinio medaus, matyt, nebus tiek gausiai, tad ir kaina bus aukštesnė.
Tiesa galima pasidžiaugti, kad Kėdainiuose medaus visuomet būna gausiau nei kitur. O ir kainos žemesnės, nei Vilniuje, Kaune, ar kur kitur“, – reziumavo bitininkų draugijos pirmininkė D.Tamašauskienė.
