Pieno įstatymu vadinamas Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas.
Konstitucinis Teismas (KT) šiemet vasario 6 dieną paskelbė nutarimą dėl Pieno įstatymo trūkumų.
Nustatyto teisinio reguliavimo spragoms, neapibrėžtumui pašalinti ir šio teisinio reguliavimo vidinei darnai užtikrinti KT nutarimo įsigaliojimą atidėjo, – oficialiai nutarimas bus skelbiamas liepos 1-ąją.
Pieno tarybos posėdyje dalyvavęs Jonas Kuzminskas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas, atkreipė dėmesį į tai, kad šios tarybos nuomonė yra tik patariamoji, o sprendimą priims valstybės institucijos.
„Šiuo metu Taryboje pirmininkauja pieno perdirbėjų atstovas, ir jie bando „prastumti“ idėją, kad apskritai Pieno įstatymo nereikia. Mes, pieno gamintojai, manome, kad jis reikalingas“, – gamintojų poziciją dėstė J. Kuzminskas.
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė Renata Vilimienė, pabrėžianti, kad nereikia supriešinti stambiųjų pieno gamintojų su smulkiaisiais ir vidutiniais, pripažino, kad buvo nemalonu stebėti, kaip Tarybos posėdyje stambiųjų pieno gamintojų atstovai neretai palaikė pieno perdirbėjų pasiūlymus.
„Manau, jie elgėsi labai netoliaregiškai. Deja, esu priversta konstatuoti, kad PT mus nuvylė, – per pastaruosius metus godumas, kaip koks aštuonkojis, apraizgė tiek pieno perdirbėjus, tiek kai kuriuos stambiuosius pieno gamintojus. Jie turi suprasti, kad gyventi ir užsiimti pieno gamyba Lietuvoje turime teisę ir mes, vidutiniai ir smulkieji pieno gamintojai. Pavyzdys – Vakarų Europos šalys, kur vietos po saule užtenka visiems“, – sakė R.Vilimienė.
J.Kuzminsko nuomone, kai kurie stambieji pieno gamintojai jau praregėjo, tačiau yra ir tokių, kurie tikisi, kad smulkieji ir vidutiniai pieno gamintojai jiems tik trukdo susitarti su pieno perdirbėjais. O šie ir kursto tokias nuotaikas.
„Pieno perdirbėjai tiesiai šviesiai nesako, tačiau šioje srityje susigaudantys supranta, kad jie norėtų išsaugoti dabartinį chaosą, – priedų prie pieno supirkimo kainos nustatymo tvarką, o iš tikrųjų – netvarką.
Nėra konkrečios tvarkos ar taisyklių, tai kaip nori perdirbėjai, taip tuos priedus ir skiria. Ir tą naudoja norėdami supriešinti pieno gamintojus. Taigi, galioja žinomas dėsnis – „Skaldyk ir valdyk“.
Štai, prieš kelias dienas vienas pieno gamintojas pasakojo sulaukęs pieno perdirbėjų pasiūlymo: jeigu pasitrauksi iš kooperatyvo ir tieksi pieną jiems, gausi 4 ct/kg priedą, o jeigu suorganizuosi didesnę grupę tokių perbėgėlių, – gausi dar papildomą priedą. Tai – pavyzdys, kaip pasinaudojama priedų mokėjimo tvarka“, – sakė J.Kuzminskas.
Jo teigimu, kai oficialiai pieno supirkimo kainos skirtumai tarp stambiųjų ir vidutinių ūkių gali būti nedideli, viską gali lemti priedai.
Tai paranku pieno perdirbėjams, siekiantiems, kad priedų dalis būtų kuo didesnė, net – už supirkimo kainą. Priedai suteikia galimybę pieno perdirbėjams manipuliuoti, daryti įtaką rinkoje jiems palankia linkme. Bet priedai gali būti laikini, – pieno gamintojui tapus pastoviu tiekėjų, perdirbėjai iš jo netruks „atsiimti su kaupu“.
Asociacija „Kooperacijos kelias“ bei Lietuvos vidutinius pieno ūkius vienijanti organizacija, drauge – ir kiti nestambūs pieno gamintojai siūlo priedų dydį riboti iki 20–25 proc. kainos. Priedai turėtų būti skiriami pagal aiškius kriterijus, o ne „kam noriu, tam ir skiriu“.
Kitas pasiūlymas susijęs su pieno gamintojų skirstymu į grupes. Skirstant pagal „priduodamo“ pieno kiekius, buvo daug neaiškumų.
„Trūko logikos, kai iš ūkio pienas būdavo paimamas kas antrą dieną, o kaina skaičiuojama už per dieną primelžtą pieno kiekį. Siūlome skaičiuoti per dekadą tiekiamą pieno kiekį. Be to, mes palaikome pasiūlymą, kad pieno supirkimo kaina būtų skirstoma pagal tris būdus: kai supirkėjai pieną paima pieno supirkimo punkte, kai jis superkamas iš ūkio, ir trečias – kai gamintojas pieną pats pristato į perdirbimo įmonę“, – sakė J.Kuzminskas.
Pieno gamintojai viliasi, kad Žemės ūkio ministerija gins ne tik jų, bet ir valstybės interesus.
„Mus palaiko Žemės ūkio rūmai, jaučiame ir Seimo Kaimo reikalų komiteto palaikymą. Kol kas žemės ūkio ministras nusiteikęs ryžtingai. Viliamės, kad jo nuomonė nepasikeis“, – po Pieno tarybos posėdžio sakė R.Vilimienė.
