Trečiadienį Vyriausybė pasitarime pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtam planui, kaip paskatinti nuo koronaviruso nukentėjusį žemės ūkį.
Tiesa, būtent šis sektorius nuo pandemijos nukentėjo bene mažiausiai.
Didžioji paramos dalis – 120 mln. eurų iš 174 milijonų – bus skirta pieno sektoriui.
Tačiau kol kas nėra aišku, ar tai nebus tik eilinės pinigų dalybos iš sraigtasparnio, nes kol kas supirkimo kainos nėra drastiškai smukusios, o perdirbėjai tikisi, kad taip ir nenutiks.
Kainas nurėžė tarpininkai
Jei pritars Europos Komisija, pieno gamintojams tiesiogiai bus išmokėta 18,5 mln. eurų už balandį bei gegužę, taip kompensuojant kritusias kainas.
Išmoka už vieną karvę negalės siekti daugiau kaip 77 eurus.
„Jei ūkis produktyvus, karvės duoda daug pieno, tai tokie pinigai nepadengs praradimų. Nors tiems, kurie dirba mažiau produktyviai, šios sumos tikrai pakaks, kad nepajustų sumažėjusios kainos“, – sakė Lietuvos vidutinių ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė.
Pasak jos, pandemijos laikotarpiu labiausiai supirkimo kainas nurėžė tarpininkavimu užsiimančios įmonės.
„Tikrieji kooperatyvai moka daugiau, galbūt patys patirdami nuostolių. Su jais kainomis konkuruoja ir perdirbimo bendrovės.
Bet tiems ūkiams, kurie pieną tiekia tiktai jo supirkimu besiverčiančioms įmonėms, kaina sumažėjo labiausiai. Kam nuo balandžio pradžios nurėžė keturis, kam šešis centus nuo kilogramo“, – pasakojo R.Vilimienė.
Yra atsigavimo požymių
Nors ŽŪM ir Vyriausybė žada padalyti pinigų, statistika kol kas nėra guodžianti.
Mat, pagal paramos taisykles, ji būtų mokama tiems pieno gamintojams, kuriems supirkimo kaina šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais buvo bent 5 procentais mažesnė nei 2017–2019 metų vidurkis.
Iki balandžio ji gerokai viršijo šį vidurkį ir tik praėjusį mėnesį susilygino su juo, pasiekusi 282 eurus už toną.
Tuo metu perdirbėjai užsimena, kad smarkesnio, nei įprasta vasaros laikotarpiu, kainų kritimo gali ir nebūti.
„Jau pastebime eksporto atsigavimo požymių, todėl blogiausias laikotarpis jau gali būti ir praeityje. Kainas, žinoma, prognozuoti labai sudėtinga, tačiau tikimės, kad jos labai nesmuks“, – kalbėjo bendrovės „Pieno žvaigždės“ finansų direktorius Audrius Statulevičius.
Lauks skirstymo tvarkos
ŽŪM sprendimu kur kas didesnę – 101,5 mln. eurų – numatytą valstybės paramos sumą pieno gamintojams turėtų paskirstyti jį perdirbančios įmonės, mokėdamos specialią kompensaciją prie supirkimo kainos.
Pačios bendrovės tam priešinasi.
„Mes esame už tai, kad valstybė mokėtų tiesiai patiems gamintojams, ir ne dalį paramos, o ją visą. Taip būtų ir paprasčiau, ir skaidriau, juolab kad panašiai ūkiams buvo pagelbėta prieš keletą metų“, – sakė „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa.
Anot jo, papildoma biurokratinė našta, kurią tektų prisiimti skirstant pagalbos lėšas, įmonėms yra bene mažiausia bėda.
„Blogiausia, jei koks nors valdininkas galės nutarti, kad viena perdirbimo bendrovė paskirstys tiek ir tiek, o kita – mažiau ar daugiau milijonų eurų. Kol kas nėra jokio aiškumo.
Nors jei jau mums bus primesta tokia prievolė, tuomet pinigai turi būti skirstomi proporcingai pagal superkamo lietuviško pieno kiekį“, – teigė D.Trumpa.
Anot „Pieno žvaigždžių“ finansų direktoriaus A.Statulevičiaus, paramos dalyboms pasitelkus tarpininkus visuomet gali kilti abejonių dėl skaidrumo.
„Taip pat baiminamės, kad labiau remiami, taip iškreipiant sąžiningą konkurenciją, gali būti tie perdirbėjai, kurie dėl kažkokių priežasčių pastaruoju metu dirba nuostolingai“, – sakė A.Statulevičius.
Numatoma parama žemės ūkiui (šaltinis – ŽŪM):
Pienininkystės sektorius 120 mln. eurų;
Paukštininkystės sektorius 20 mln. eurų;
Galvijininkystės sektorius 20 mln. eurų;
Praradimai dėl 2018 metų sausros 8,5 mln. eurų;
Kiaulininkystės sektorius 3,5 mln. eurų;
Daržovininkystės sektorius 2 mln. eurų.
