„Nedarbo problemos kaime didesnės nei mieste. Šios tendencijos priežastis – mažėjanti žemės ūkio dalis šalies ūkio struktūroje, žemas darbo ieškančiųjų mobilumas ir nepakankamai sparti ūkio plėtra regionuose“, – teigia tarnyba.
Nurodoma, kad tarp kaime gyvenančių bedarbių daugiau vyresnio amžiaus asmenų – 35,6 proc., tarp miesto – 27,4 proc. Tuo tarpu jaunimo kaime mažiau – 23,6 proc., mieste – 30,7 proc.
Neturinčių profesinio pasirengimo tarp darbo ieškančių kaimo gyventojų – 36 proc., o turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą – 6 proc.
Pasak Užimtumo tarnybos, Vyriausybės paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija kaime gyvenantiems turėjo mažesnę įtaką.
Darbo neturinčių asmenų skaičius tarp kaimo gyventojų augo 4,2 proc., kai bendras bedarbių skaičius augo 23,5 proc. Tam įtakos, pasak tarnybos, turėjo prasidedantys sezoniniai darbai žemės ūkyje.
Tarnyba nurodo, kad per tris šių metų mėnesius klientų aptarnavimo skyriuose registruota 77,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų – tai 20,3 proc. (13,1 tūkst.) daugiau nei 2019 metais per tą patį laikotarpį.
„Kas trečias-ketvirtas (28,4 proc.) per šių metų pirmą ketvirtį įregistruotas darbo ieškantis buvo jaunimas iki 29 metų, 30,1 proc. – vyresni kaip 50 metų asmenys. Darbo jėgos pasiūlos struktūroje jaunimo dalis, palyginti su 2019 metų pirmuoju ketvirčiu, mažėjo 1,2 proc. punkto, tuo tarpu vyresnio amžiaus 1,1 proc. punkto augo“, – teigia Užimtumo tarnyba.
Nurodoma, kad šiemet registruota 5,2 tūkst. daugiau 16–29 metų jaunuolių nei praėjusių metų balandį – atitinkamai 31,6 tūkst. ir 26,4 tūkst. Tai sudarė 18,7 proc. visų darbo neturinčių asmenų, kai prieš metus siekė 16,9 proc.
Parama įsitvirtinti darbo rinkoje pirmą ketvirtį pasinaudojo 1,3 tūkst. jaunuolių iki 29 metų.
Populiariausia tarp aktyvios darbo rinkos politikos priemonių – parama mokymuisi: 0,5 tūkst. jaunuolių pradėjo mokytis darbo rinkoje paklausių profesijų, dažniausiai – įvairių kategorijų transporto priemonių vairuotojo, siuvėjo, kirpėjo, suvirintojo.
