Vyriausybės nutarimo pažymoje teigiama, kad iš fondo lėšų bus galima kompensuoti dėl rinkos veiklos sutrikdymo bei nedraudžiamų įvykių atsiradusius pajamų praradimus, kai ūkio pajamos krenta daugiau kaip 30 proc., palyginti su praėjusių trejų metų bendrųjų ūkio pajamų vidurkiu.
Žemės ūkio rizikos valdymo fondai, siekdami atitikti paramos skyrimo reikalavimus, turės būti kuriami ne mažiau kaip penkių subjektų ir turėti tarpusavio pagalbos tikslui skirtą nuo kito turto atskirtą ir atskirai tvarkomą sąskaitą, administratorių sąskaitoms tvarkyti, nuostoliams skaičiuoti, įnašams ar prarastų pajamų kompensacijoms administruoti ir apskaitai tvarkyti.
Taip pat fondai privalės turėti patvirtintas ir viešai paskelbtas fondų veiklai skirtas taisykles, nustatančias lėšų administravimą, kaupimą, naudojimą, įnašų ir prarastų pajamų kompensacijų apskaičiavimą bei išmokėjimą.
Numatoma, kad fondo lėšas sudarys fondų narių įnašai, pajamos, gautos iš fondo lėšų investavimo į vertybinius popierius, arba palūkanos už terminuotus indėlius, parama, teikiama iš valstybės biudžeto lėšų ir Europos Sąjungos fondų lėšų, juridinių bei fizinių asmenų savanoriški tiksliniai įnašai, kitos teisėtai įgytos lėšos.
Iš fondo būtų kompensuojama ne mažiau kaip 70 proc. pajamų, prarastų tais metais, kuriais subjektas įgyja teisę gauti šią paramą.
Praėjusių metų birželį Vyriausybė priėmė Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimus, siekiant reglamentuoti žemės ūkio rizikos valdymo fondų kūrimo sąlygas, tačiau Seimo Kaimo reikalų komitetas projektui nepritarė.
Vėliau, Seimui nusprendus, projektas grąžintinas rengėjams tobulinti.
Šiuo metu žemės ūkio veiklos subjektai turi galimybę naudotis pasėlių, augalų bei gyvūnų draudimo paslauga, kuri padengia tik dalį rizikų.
