Augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus Sergejaus Fedotovo, ši pandemija – akivaizdus įrodymas, kad prevencija yra geriau nei kova su virusu ir tai taikoma ne tik žmonių ir gyvūnų sveikatai, bet ir augalų sveikatingumui.
„Augalų kenkėjai, kaip ir sveikatai pavojingi virusai, nepaiso sienų ir su iš kitų šalių įsivežama užkrėsta augaline produkcija – mediena, sodinukais, vaisiais – gali nukeliauti tolimus atstumus“, – pripažino vadovas.
Kaip pavyzdį jis pateikė pavojingą spygliuočių miškų kenkėją – pušinį stiebinį nematodą (Bursaphelenchus xylophilus).Tai tik per mikroskopą matomos 0,5-1 mm dydžio apvaliosios kirmėlės, kurios mažina sakų gamybą ir užkemša maisto medžiagų tekėjimo takus, taip sukeldamos spygliuočių vytimą ir jų žuvimą. Natūralioje aplinkoje Monochamus spp. vabalai (lietuviškai – ožiaragiai) yra pagrindiniai šio nematodo pernešėjai.
2019 m. vasario 28 d. Ispanijoje (Valverde del Fresno) šios šalies augalų apsaugos organizacija pranešė užfiksavusi naują pušinio stiebinio nematodo židinį. Šis karantininis kenkėjas regione jau buvo aptiktas ir seniau, o 2017-aisiais pranešta apie židinio sunaikinimą. Tačiau po kelerių metų jis vėl užpuolė pajūrines pušis (Pinus pinaster). Užkrėsti spygliuočiai buvo pašalinti ir sudeginti, o teritorija 20 km spinduliu aplink židinį demarkuota ir nuolatos stebima.
Natūraliai pušinis stiebinis nematodas kilęs iš Šiaurės Amerikos žemyno, tačiau su užkrėsta mediena pateko į Azijos šalis, o 1999 m. – ir į Europos žemyną: Portugaliją, vėliau (2008 m.) Ispaniją. Tačiau ir po dvidešimties metų Portugalijai iki šiol nepavyksta iki galo sunaikinti pušinio stiebinio nematodo židinių.
S.Fedotovo teigimu, štai taip nesilaikant griežtų prevencinių priemonių ir fitosanitarinių reikalavimų įsivežant augalinę produkciją galime susidurti su skaudžiomis pasekmėmis tiek ekonominiame, tiek socialiniame gyvenime.
Lietuvoje taip pat atliekami kasmetiniai tikrinimai bei tyrimai, padedantys įvertinti, ar Lietuvos Respublikos teritorijoje nepaplito pušiniai stiebiniai nematodai. 2019 m. Lietuvoje buvo atlikta daugiau kaip 490 patikrinimų – ištirti 155 medelynai bei 69 rizikingos vietos (teritorijos netoli jūrų uosto, taip pat plotai šalia įmonių, importuojančių iš Kinijos akmenis ar gaminius iš akmens ir kt.).
Be to, pasienyje itin kruopščiai tikrinami įvežamos augalinės kilmės produkcijos kroviniai bei medinė jų pakavimo medžiaga iš rizikos šalių (Kinija, Indija, JAV ir kt.). Ožiaragių vabalai buvo gaudomi ir gaudyklėmis. Kasmet atliekami tyrimai rodo, kad pušinių stiebinių nematodų židinių iki šiol Lietuvoje neaptinkama.
Augalai yra pagrindinis pajamų šaltinis beveik pusei pasaulio gyventojų ir sudaro 80 proc. mūsų valgomo maisto. Todėl COVID-19 pandemijos sąlygomis, kalbėdami apie įtaką žmonių sveikatai, turime nepamiršti, kad augalų kenkėjai ir ligos toliau kelia grėsmę maisto gamybai.
Todėl dabar kaip niekad svarbu imtis priemonių siekiant apsaugoti augalus nuo kenkėjų. Sąmoningas ir apdairus visuomenės narių elgesys – svarbiausia sąlyga, padedanti pasiekti bendrą visuotinį tikslą ir užsitikrinti sveikatą įvairiais lygmenimis.
