Valstybinių miškų urėdija (VMU) jau kovo mėnesį gavo pirmuosius signalus, kad žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pirkėjai svarsto nepirkti medienos, o balandį jau beveik pusė pirkėjų pranešė stabdantys medienos pirkimus.
Pirmąjį metų ketvirtį medieną iš Valstybinių miškų urėdijos įsigijo 287 įmonės, per pastarąsias kelias savaites perkančiųjų liko 145.
„Pirkėjai mus informuoja, kad nurodytais terminais nepirks medienos, prašo pratęsti atsiskaitymo terminus, netaikyti sankcijų už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, perkelti nenupirktus medienos kiekius į kitus ketvirčius.
Ši situacija sudėtinga tiek medienos pirkėjams, tiek Valstybinių miškų urėdijai. Patys kasdien susidurdami su iššūkiais, kaip užtikrinti įmonės finansinį ir veiklos stabilumą, intensyviai ieškome būdų ir sprendimų, kaip abiem pusėms išgyventi šį kritinį laikotarpį. Todėl su kiekvienu pirkėju ieškome sprendimų, galimybių nukelti medienos pirkimą vėlesniam laikotarpiui, deriname kitokius medienos pirkimo – pardavimo sutarčių vykdymo terminus“, – sakė VMU vadovas Valdas Kaubrė.
Mažinamos kirtimų apimtys
Reaguodama į pirkėjų pranešimus ir mažėjančias pirkimų apimtis, Valstybinių miškų urėdija regioniniuose padaliniuose daliai medienos ruošos paslaugas atliekančių įmonių sumažino medienos ruošos paslaugų apimtis, stabdo kirtimus.
Atsižvelgiant į pasikeitusį poreikį, laikinai sustabdyta beržo pjautinųjų rąstų gamyba, sumažinta pušies pjautinųjų rąstų, eglės popierrąsčių gamyba.
Šiuo metu Valstybinių miškų urėdija medienos ruošos darbus koncentruoja vėjavartoms sutvarkyti.
Medienos pirkėjams teikiamų sortimentų gamyba ir ištraukimas į miško sandėlius trunka ne mažiau kaip dvi savaites, todėl Valstybinių miškų urėdijos regioniniai padaliniai, planuodami savo veiklą ir įvertinę su pirkėjais sudarytose žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pirkimo-pardavimo sutartyse numatytus įsipareigojimus parduoti atitinkamų sortimentų kiekius, dalį medienos jau yra paruošę iki pirkėjų pranešimų apie pirkimo sustabdymą dienos. Todėl, atsižvelgdami į sutartyse numatytus įsipareigojimus, siūlo pirkėjams priimti jau turimą pagamintą medieną.
„Vienas pagrindinių mūsų įmonės tikslų – miško išteklius naudoti racionaliai, siekiant išvengti pagamintų sortimentų kokybės pablogėjimo dėl ilgo laikymo. Taip pat, atsižvelgdami į pirkėjų prašymus ir atsakingai įsivertinę galimybes, dalį per 2020 m. I ketvirtį nenupirkto medienos kiekio sutikome perkelti į II ketvirtį“, – sakė V.Kaubrė.
Tenka rengti daugiau aukcionų trumpalaikėms sutartims sudaryti
Pasikeitusią paklausą medienos sektoriuje galima fiksuoti ir stebint didmeninę prekybą elektroninėje žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pardavimo sistemoje (EMPS), administruojamoje UAB „Baltpool“: balandį Valstybinių miškų urėdija turėjo organizuoti 1,5 karto daugiau aukcionų trumpalaikėms sutartims sudaryti, palyginus su šių metų I ketvirčio vidutiniu mėnesio aukcionų kiekiu.
Per šių metų balandžio mėnesį paskelbti ir jau įvyko 144 aukcionai trumpalaikėms sutartims sudaryti, kai 2020 m. sausio – kovo mėnesiais vidutiniškai buvo organizuojami 99 aukcionai per mėnesį.
Balandžio mėnesį aukcionuose trumpalaikėms sutartims sudaryti skelbiami parduodamų atitinkamų sortimentų kiekiai – pušies pjautinųjų rąstų 2,6 karto, eglės pjautinųjų rąstų 3,1 karto, ąžuolo pjautinųjų rąstų ir juodalksnio pjautinųjų rąstų 1,8 karto, eglės popierrąsčių 5,6 karto, beržo popierrąsčių 1,3 karto, spygliuočių tarrąsčių 2,0 karto, lapuočių tarrąsčių 7,1 karto, miško kirtimo liekanų 4,2 karto didesni, palyginus su šių metų I ketvirtį skelbtais parduoti vidutiniais mėnesio atitinkamų sortimentų kiekiais.
Nors kainos po 2020 m. I pusmečio įvykusių aukcionų pusmetinėms sutartims sudaryti susiformavo pakankamai žemos, tačiau ir toliau nenustoja kristi.
Balandžio mėnesį vykusiuose aukcionuose trumpalaikėms sutartims sudaryti atskirų sortimentų kainos dar krito, palyginus su 2020 m. kovo mėnesį vykusiais aukcionais: daugiausiai kainos krito eglės popierrąsčių ir lapuočių tarrąsčių – 21,9 proc., pušies pjautinųjų rąstų 17,3 proc., beržo pjautinųjų rąstų – 14,5 proc., pušies popierrąsčių ir malkų kurui – 7,5 proc., spygliuočių tarrąsčių ir plokščių medienos – 3,3 procento.
Jeigu šių metų sausio – kovo mėnesiais vykstant aukcionams trumpalaikėms sutartims sudaryti vieno aukciono metu vidutiniškai pirmame aukcione pirkėjai nupirkdavo apie 65 proc. skelbtų aukcione parduoti sortimentų, tai balandžio mėnesio pirmą kartą skelbiamuose aukcionuose trumpalaikėms sutartims sudaryti pirkėjai nuperka tik apie 37 procentus parduodamų sortimentų.
Artimiausiu metu VMU planuoja organizuoti 2020 m. II pusmečio aukcioną pusmetinėms sutartims sudaryti.
Medienos sektoriui smogė dvi krizės
VMU veiklai ir medienos sektoriui įtakos turėjo ne tik viruso pandemijos sukelta krizė.
Dar praėjusiųjų metų viduryje nepaprasta padėtis medienos sektoriuje susidarė Europos miškus užpuolus viršūniniam žievėgraužiui ir vėjavartoms. Medžių kenkėjui pažeidus didžiulius plotus, tokios šalys kaip Vokietija, Austrija, Čekija, Lenkija bei Baltarusija atliko daug sanitarinių kirtimų – dėl to rinkoje atsirado didžiulis medienos perteklius, kuris lėmė kainos kritimą.
2020 m. pirmojo pusmečio žaliavinės medienos pardavimo aukcionus, lyginant su atitinkamo laikotarpio aukciono kainomis 2019 m., buvo stebimas vidutinis žaliavinės medienos kainos sumažėjimas 36 proc. – nuo 56,4 iki 36,1 euro už kietmetrį.
Dėl mažesnio parduoto kiekio įmonė uždirbo 8,7 mln. eurų mažiau, o dėl kainos kritimo – 13,1 mln. eurų mažiau.
Net 93 proc. VMU pajamų sudaro prekyba mediena. Mediena yra ir vienas svarbiausių Lietuvos išteklių, sukuriantis apie 5 proc. viso šalies BVP.
