Šiuo nauju metodu, paremtu geriausia Europos agrarinės aplinkosaugos patirtimi, bus siekiama išsaugoti ir atkurti gamtine įvairove turtingas pievas.
Šiuo metu Lietuvoje ir Europos Sąjungoje vyrauja agrarinės aplinkosaugos modelis, kai ūkininkai gauna valstybės išmokas už įsipareigojimą vykdyti aplinkai palankią veiklą, atsižvelgiant ne į gaunamus rezultatus (pavyzdžiui, kiek paukščių padaugėjo), bet į nustatytų reikalavimų įvykdymą (pavyzdžiui, šienauti pradėti po liepos 15 d.).
Tačiau plataus masto mokslinės studijos ir kitų Europos šalių geroji praktika rodo, jog didesnę abipusę naudą teikia į rezultatą orientuotos agrarinės aplinkosaugos priemonės.
„Kai išmokos mokamos už pasiektą rezultatą, o ne už numatomų ribojimų laikymąsi, ūkininkui paliekamas lankstumas pritaikyti savo žinias ir patirtį. Juk jis geriausiai pastebi savo veiklos poveikį, būdamas šeimininku gali lanksčiai parinkti ūkininkavimo priemones, palankias gamtai ir ūkio gerovei“, – sako žemės ūkio viceministras Egidijus Viskontas.
Bandomajai priemonei įgyvendinti planuojama atrinkti apie 300 hektarų pievų, pirmenybę teikiant Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose ir jų apylinkėse esantiems ūkiams, turintiems natūralių ir pusiau natūralių pievų, kurios nebuvo ariamos penkerius ar daugiau metų.
Siekiama šiose teritorijose palaikyti šimtametes ganymo tradicijas ir atkurti dėl sovietinės kolektyvizacijos bei intensyvaus ūkininkavimo sunykusias vertingas pievų buveines.
„Mokslininkų ir gamtosaugos specialistų plačiai pripažintos į rezultatą orientuotos agrarinės aplinkosaugos priemonės gimė Prancūzijoje pačių ūkininkų iniciatyva, – teigia „Baltijos aplinkos forumo“ direktorius ir priemonės koordinatorius Žymantas Morkvėnas. – Ūkininkai pradėjo rengti žydinčių pievų čempionatus ir varžėsi tarpusavyje, kieno pieva žydi gausiausiai. Vėliau jas tyrinėjant paaiškėjo, jog tokiu būdu buvo pasiekti puikūs rezultatai ir puoselėjant gamtinę įvairovę.
Tam, kad atkurtume šimtmečiais Lietuvos kraštovaizdžio dalimi buvusias gamtine įvairove turtingas pievas, mums reikia tokių atsakingų ir toliaregiškų ūkininkų ir čia, Lietuvoje.“
Ūkininkai, norintys prisidėti prie naujos kartos agrarinės aplinkosaugos ir ateinančius trejus (ar penkerius) metus išbandyti šios priemonės efektyvumą, kviečiami registruotis iki birželio 1 dienos.
Ši bandomoji priemonė inicijuojama įgyvendinant „Life“ programos integruotąjį projektą „Naturalit“, kuris skirtas užtikrinti visavertę Natura 2000 tinklo – vertingiausių Europos Sąjungos gamtos teritorijų – apsaugą Lietuvoje. Įgyvendinant priemonę bendradarbiauja Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, saugomų teritorijų direkcijos ir kiti projekto partneriai.
