Daro išvadą: visi Lietuvoje esame priklausomi nuo žemės ūkio veiklos rezultatų

Todėl vienas svarbiausių saugiklių šiandienos situacijoje darbo netenkantiems žmonėms būtų žinia, kad bent jau maisto produktų kainos ateityje išliks stabilios.

O jos priklausys nuo to, kiek sėkmingas prasidedantis sezonas bus Lietuvos žemės ūkiui ir kaip visas mūsų agroverslo sektorius gebės prisitaikyti prie staiga pasikeitusių veiklos sąlygų.

„Lenkijai ir kitoms ES valstybėms įvedus papildomas patikras asmenims, kertantiems sienas, buvo tikrai daug neaiškumų ir chaoso, kaip viskas vyks. Kovas yra tas metų mėnuo, kai Lietuvos link iš užsienio aktyviausiai juda transportas su žemės ūkiui skirtomis trąšomis ir augalų apsaugos priemonėmis.

Visa tai ir šiemet pirmiausia turėjo pasiekti šiais produktais prekiaujančių agroverslo įmonių sandėlius, o iš jų pamažu iškeliauti į ūkininkų ūkius.

Ir nors tarptautinės logistikos klausimai išsisprendė gana greitai, lygiai taip, kaip daugelis puolė į parduotuves pirkti maisto, dalis ūkininkų skubėjo visam sezonui apsirūpinti trąšų ir kitų prekių atsargomis.

Anksčiau nei bet kada ūkininkai pageidavo užsakytą produkciją iš karto gauti į savo sandėlius. Dėl to įtampos kurį laiką neišvengėme, tačiau dabar pavojaus, kad kažko pritrūksime, tikrai nejaučiame“, – teigia į azotinių trąšų optimizavimo galimybes doktorantūros studijose Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje besigilinantis agroverslo įmonės „Agrotikslas“ vadovas Povilas Drulis.

Šalies agroverslo įmonės, žemdirbiams parduodančios trąšas ir augalų apsaugos priemones, jau daug metų sezono metu teikia ir konsultacijas, kada ir kaip šiuos produktus naudoti.

Įprastai kovo mėnesį agronomai konsultantai kartu su ūkininkais pradeda laukų apžiūrą, vietoje stebi žiemkenčius ir priima atitinkamus technologinius sprendimus tolesnei augalų priežiūrai.

Tačiau šiemet dėl kovo viduryje paskelbto karantino ir iš užsienio šalių grįžusių ūkininkų saviizoliacijos, agronomai konsultantai ir jų klientai privalėjo skubiai keisti įprastą bendravimo formą.

P.Drulis pastebi, kad didžioji dalis mūsų šalies ūkininkų šiandien puikiai valdo išmaniąsias technologijas, todėl kaip ir kituose sektoriuose jos ir buvo pasitelktos.

„Šiais laikais bet kuris ūkininkas, turintis išmanųjį telefoną, valdomo lauko koordinates gali konsultantui atsiųsti akimirksniu. Gavęs jas konsultantas vienas važiuoja į lauką, apžiūri, nufotografuoja pasėlius, po to parašo ir internetu ūkininkui išsiunčia rekomendacijas. Ir mes, ir patys ūkininkai šiuo metu į skaitmeninę erdvę skubiai perkėlinėja ūkių dirvožemio tyrimų bei kitus rekomendacijoms gauti reikalingus duomenis.

Tais atvejais, kai lauką tenka apžiūrėti kartu su ūkininku, į jį važiuojame atskirais automobiliais, o susitikę bendraujame visuomenės sveikatos specialistų rekomenduojamu atstumu“, – karantino sąlygomis pasikeitusią darbo formą komentuoja pašnekovas.

P.Drulio teigimu, pačių agronomų konsultantų veikla per karantiną tapo netgi našesnė, nes neliko pasisėdėjimų prie kavos puodelio ūkininkų namuose, ilgų diskusijų, todėl per tą patį laiką suspėjama apžiūrėti ir įvertinti daugiau laukų.

„Praėjusi šilta žiema pasėliams buvo palanki. Tačiau po jos prasidėjo lietuviškas pavasaris, kai naktį temperatūra nukrisdavo iki minus 5 laipsnių, o dieną vos perkopdavo nulį. Tokie svyravimai „tampo“ ir džiovina dirvožemį bei augalus. Puikiai kovo pradžioje atrodę žiemkenčiai daug kur buvo „pakandžioti“ užklupusių šalnų ir ryškiai žalias laukų fonas pasikeitė į rusvą.

Tiesa, dauguma augalų reikšmingos žalos nepatyrė, labiau nukentėjo tik durpinguose ar lengvuose dirvožemiuose žiemoję žiemkenčiai. Tačiau ūkininkų vis tiek laukia neabejotinai daug iššūkių: po šiltos žiemos galima didesnė kenkėjų populiacija, todėl reikės taikyti netradicinius trąšų naudojimo metodus ir terminus, daug įvairių darbų teks atlikti vienu metu.

Kita vertus, tai nei konsultantams, nei ūkininkams ne naujiena, nes kasmet meteorologinės sąlygos būna skirtingos ir tenka prie jų prisitaikyti taikant atitinkamus naujus technologinius sprendimus“, – aiškina P.Drulis.

Komentuodamas nacionalinio žemės ūkio reikšmę pasaulinės pandemijos situacijoje, P.Drulis pastebi, kad apie žemės ūkį nieko nenutuokiantys visuomenės atstovai nevengia replikuoti, esą Lietuvos ūkininkai geba tik skųstis.

„Tai netiesa. Mūsų žemės ūkio sektorius yra labai stiprus ir sukuria didžiulį sinergijos efektą. Agrosektoriuje dirba tūkstančiai žmonių – tai ne tik konkrečių ūkių, bet ir jiems paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai. Ir ne tik jie, bet visi Lietuvoje esame priklausomi nuo žemės ūkio veiklos rezultatų.

Dabartinė krizinė situacija yra tas momentas, kai žemdirbiams turėtume ypač linkėti sėkmės ir gero derliaus. Visi regime, kad situacija pasaulyje gali pasikeisti akimirksniu ir saugesni galime jaustis tiek, kiek esame tikri, kad šalis turi stiprų žemės ūkį ir geba apsirūpinti maistu“, – reziumuoja P.Drulis.