Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) duomenimis, šiemet atsakingai ūkininkaujantys privačių miškų savininkai atkūrė 6 tūkstančius hektarų ir pasodino dar 2 tūkstančius hektarų naujų miškų.
„Miško savininkai darbus planuoja metams į priekį. Tam, kad medelynai išaugintų tinkamą kiekį ir aukštos kokybės sodmenų, miško savininkai su medelių augintojais sutartis sudaro netrukus pabaigę praėjusių metų miškasodžio darbus.
Esame dėkingi privačių ir valstybinių medelynų specialistams, kurie vykdo įsipareigojimus šiomis sudėtingomis sąlygomis. Tai padeda spygliuočiais mums atlikti pareigą gamtai ir laiku kokybiškai atkurti miškus“, – teigia PMSA direktorius Aidas Pivoriūnas.
Sausesnėse nederlingose miško dirvose bus sodinami pušies sėjinukai, derlingesnėse – eglės sodinukai, šlapesnėse – beržo, juodalksnio sėjinukai bei sodinukai.
Miškų savininkai skatina miškus atkurti mišrinant lapuočius medelius su spygliuočiais, nes tokie miškai yra atsparesni vėjui, įvairioms ligoms, be to, labiau primena natūralų, ne žmogaus sodintą mišką.
Papildomai bus atsodinamos ir tos vietos, kuriose ankstesnių metų pasodinti medeliai prigijo prasčiau ar savaiminis miško žėlimas buvo nepakankamas.
Paradoksas, bet didelį kiekį naujai pasodintų medelių jiems kiek paaugus nuvalgo stirnos, elniai, išlaužo briedžiai – tai rodo didelį elninių žvėrių skaičių miškuose.
„Šiemet miškasodžiui itin palankūs orai – pavasario saulutė žemę šildo palengva, neskubant, nejusti didelių pavasarinių šalnų, nebūta rimto įšalo, dirvos pritvinkę vandens. Tokios sąlygos yra tikra gamtos dovana sodinantiems miškus“, – sako A.Pivoriūnas.
Jis taip pat pastebi, kad dėl atsakingos tiek privačių, tiek valstybinių miškų priežiūros jau ne pirmą dešimtmetį miškų plotai nuosekliai didėja. 1948 m. Lietuvos miškingumas siekė vos 19,7 proc. viso Lietuvos ploto, o 2019 m. miškai sudarė jau 33,6 proc. – trečdalį šalies teritorijos.
