Verslininkų nuomone, taip inspektorių rankomis gali būti sužlugdytas pieno sektorius ir sukelta įtampa tarp Baltijos šalių.
Lietuvoje kasdien superkama apie 4 tūkst. tonų pieno, dar per 1,5 tūkst. tonų jo atsigabenama iš Latvijos ir Estijos, nes vietinio neužtenka, ypač aukštesnės kokybės.
Tačiau dabar sumanyta pieno importui užkirsti kelią, o tam pasitelkti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektorius.
Didžiosios pieno perdirbimo įmonės gavo pranešimus, jog paskutinėmis kovo dienomis VMVT neplanine tvarka tikrins išskirtinai tik importuoto pieno kokybę.
Perdirbėjų tvirtinimu, šiuo metu įmonės pačios atlieka kiekvienos pieno siuntos laboratorinius tyrimus ir siūlo visus perteklinius kontrolės veiksmus nukelti po karantino ir tikrinti visą, ne tik įvežtinį, pieną.
Iš Latvijos į Lietuvą
Latvijoje, netoli Lietuvos sienos esančiame „Agrofirma Tervete“ komplekse, melžiama apie 2,5 tūkst. holšteinų veislės karvių, auginama apie tūkstantį veršelių, dirbama apie 3 tūkst. hektarų žemės.
Šis pienininkystės ir augalininkystės ūkis yra dalis didžiulio gamybos ir perdirbimo veiklos rato, kurį sukūrė lietuvių kilmės verslininko Vytauto Paškausko šeima.
Svarbiausia, kad kone visas pienas, kurio kasdien Tėrvetės fermose primelžiama apie 60 tonų, parduodamas mūsų šalies įmonėms „Pieno žvaigždės“, Vilkyškių pieninei ir kitoms.
Pasak V.Paškausko, tik dešimtadalis jo perdirbama vietoje, o visas kitas pienas atsiduria Lietuvoje.
„Daug pieno įsigyjame Latvijoje, importuojame apie 40 proc. žaliavos, o jos kokybė ypač aukšta. Būtų didžiulė problema, jei staiga būtų uždrausta šios žaliavos atsivežti iš kitų valstybių“, – sakė Vilkyškių pieninės vadovas Gintaras Bertašius.
Anot jo, tuomet lietuviško pieno perdirbimo sąnaudos smarkiai padidėtų, produktų saviaina – taip pat. Tad neišvengiamai tektų mažinti iš Lietuvos ūkininkų superkamo žaliavinio pieno kainą.
Antra, tektų atleisti iš darbo nemažai žmonių.
Be to, yra sudarytos ilgalaikės sutartys su pieno tiekėjais, o jas nutraukus kiltų teisminių ginčų.
Spėlioja, kas užsakovai
Pasak G.Bertašiaus, jis galįs tiktai numanyti, kad kas nors iš pieno tiekėjų Lietuvoje sumanė pasinaudoti VMVT galiomis, nes mano, jog sustabdžius importą mūsų šalyje melžiamo pieno supirkimo kaina pakils.
„Ko gero, kažkas vadovaujasi būtent tokia logika, bet tai – saviapgaulė. Draudimas importuoti žaliavą sužlugdytų darnų verslą, o Lietuva prarastų stipriausios Baltijos šalyse pieno perdirbėjos vardą.
Galbūt koronaviruso pandemijos fone įmanoma rasti priemonių importui uždrausti, bet tada bus blogai visai maisto grandinei: ir perdirbėjams, ir vartotojams, ir patiems pieno tiekėjams.
Turime didelę gamybą, kuri mažina savikainą. Tuo iki šiol buvome stiprūs, net nežinau, kodėl norima tai sugriauti“, – svarstė G.Bertašius.
Inspektoriai atidėjo vizitą
Apie 40 procentų pieno įsiveža ir „Rokiškio sūris“, kuris įsikūręs netoli Latvijos sienos. Kol kas VMVT inspektoriai, nors ir žadėjo, įmonėje neapsilankė.
„Jų pirmadienio vizitas buvo nukeltas“, – vakar sakė „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa. Iki šiol planine tvarka VMVT paprastai tirdavo visą supirktą pieną, bet šįkart kažkodėl nutarta į mėgintuvėlius tyrimams įpilti tik atgabento iš kaimynų.
„Toks sumanymas visiškai nekompetentingas. Estijoje apskritai pienas yra pats kokybiškiausias Europoje, nes ten stambios fermos, o technologijos – pažangiausios.
Jei taip norima uždrausti importą, tai naudos iš to – niekam. Juk visiems laikams sustotų trečdalis Lietuvos pieno pramonės. Tai reikštų, kad kas trečias darbuotojas būtų atleistas.
Pieno produktai pabrangtų, nes gaminant mažesnį kiekį tuose pačiuose įrenginiuose savikaina padidėja. O ir pieno tiekėjams Lietuvoje turėtume mokėti mažiau, nei mokama dabar“, – aiškino D.Trumpa.
Kita vertus, Lietuvoje vis tiek primelžiama daugiau pieno, nei jo suvartojama vidaus rinkoje.
Taigi produktų eksportas vis tiek išliktų, bet gamybos sąnaudos būtų didesnės.
Kontrolė – netinkamu metu
Anot Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, oficialiai patvirtinta, kad iš Latvijos ir Estijos įvežamas pienas yra vidutiniškai dvigubai aukštesnių kokybinių rodiklių nei superkamo iš Lietuvos ūkių.
Kai kurių perdirbimo įmonių technologinės linijos sūriams ir šviežiems pieno produktams gaminti taip pat pritaikytos perdirbti ne bet kokį pieną, o tik aukščiausios kokybės, kurio Lietuvoje trūksta.
„Stebina tai, kad kontroliuojančios įstaigos nusitaikė išimtinai tik į žaliavos importą, o apie vietinės žaliavos papildomus patikrinimus nekalbama.
Be to, papildomų kontrolės veiksmų imtasi itin ekstremaliu karantino laikotarpiu, kai visos įmonės dirba ne tik ypač įtemptomis ekonominėmis, bet ir griežčiausio sanitarinio režimo sąlygomis“, – sakė E.Simonis.
Jo teigimu, pieno žaliavos importo uždraudimas taip pat grėstų pieno karu tarp Baltijos šalių, nes sukeltų rimtas pasekmes Lietuvos kaimynėms.
Tikina, kad tikrina ir vietinę žaliavą
Darius Remeika
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius
„Maisto, taip pat ir žaliavinio pieno, saugai ir kokybei karantino metu išimčių negali būti. Visas rinkoje esantis maistas turi atitikti jam keliamus reikalavimus, žaliavos – taip pat.
Paskelbus šalyje karantiną VMVT smarkiai sumažino fizinių patikrų, tačiau rizikingiausios maisto gamybos grandinės sritys ir toliau bus kontroliuojamos nenutrūkstamai.
Bus tiriami įtarimai dėl apsinuodijimų maistu, vykdoma importo kontrolė pasienio veterinarijos postuose, išduodami eksporto sertifikatai.
Vienas svarbiausių valstybinės kontrolės elementų – laboratorinė maisto produktų ir jų žaliavų kontrolė – karantino metu taip pat nesustabdyta ir vykdoma.
Atrenkami mėginiai siekiant nustatyti kenksmingų medžiagų, teršalų likučius, galimą mikrobinę taršą ir panašiai. Atrenkami tiek Lietuvos gamintojų, tiek ir įvežtinės produkcijos mėginiai.
Šių mėginių atrinkimas ir laboratorinė kontrolė negali padaryti įtakos importui ar žaliavų įvežimui iš kitų šalių, nes šie kontrolės veiksmai vykdomi įprastine tvarka, užtikrinant įmonės ir VMVT darbuotojų saugumą, tad įmonėms nėra jokio pagrindo nerimauti.
Verslas dėl karantino neturėtų tikėtis mažesnių reikalavimų maisto saugai. Atvirkščiai, jo atsakomybė šiuo metu yra imtis griežtesnių nei įprastai savikontrolės procedūrų ir savikontrolės tyrimų.“
