Žiema buvo šilta ir švelni, o kaip niekada gausius žieminius pasėlius pavasarį tinkamu metu sudrėkino lietus, tad gamtinės sąlygos šiemet užauginti gerą derlių yra palankios. Vis dėlto kokių korekcijų į šį scenarijų gali įnešti šalį po šalies „išjungiantis“ sklindantis koronavirusas – dar neaišku.
Lietuvoje per metus užauginama apie 4,5 mln. tonų javų. Net jei gamtinės sąlygos suprastės, duonos tikrai užteks, kadangi savoms reikmėms šalies viduje per metus sunaudojame tik apie 190 tūkst. tonų javų.
Viduje – ramybė
Į laukus išvažiuojančių Lietuvos ūkininkų starto pozicijos šiemet tikrai stiprios. Šalies žemdirbiai sezonui pasiruošę gerai: pasėliai gyvi, neiššalę ir nesausi, trąšomis apsirūpinta.
Dideliu pliusu koronaviruso akivaizdoje tampa ir tai, kad po intensyvaus europinių lėšų investavimo laikotarpio daug ūkių apsirūpino nauja, modernia žemės ūkio technika ir kiek įmanoma automatizavo savo darbą.
Todėl manyti, kad pasėlių priežiūrai prireiks masinių talkų ir taip koronavirusas sklis dar greičiau, išguldydamas ir darbo jėgą – mažai tikėtinas variantas.
Javų vegetacijos laikotarpis mums irgi bus labiau palankus nei nepalankus. Javapjūtė paprastai vyksta liepą – iki tol tikimasi suvaldyti bent jau pirmąją, pavasarinę viruso sklidimo bangą, tad derlius turėtų būti nuimtas ir apdorotas be trikdžių.
Išorę drebina nežinomybė
Kur kas daugiau nežinomybės tvyro tarptautinėse rinkose, kur grūdų kainos šokinėja kiekvieną dieną, nesurasdamos bendros ilgesnio laikotarpio krypties.
Neatmestina, kad COVID-19 įšaldytas gyvenimas ir pakeisti mitybos įpročiai, kuomet uždarius viešojo maitinimo vietas imta daugiau gaminti namuose, didins duonos, makaronų ir miltų paklausą. Pirmoji koronaviruso nokautą patyrusi Kinija buvo sumažinusi javų malimą iki 25%, dabar jis vėl atsigauna ir grūdų paklausa šioje šalyje didėja.
Prancūzijoje, kuri yra viena didžiausių grūdų rinkų Europoje, sprendžiama nekasdienė užduotis, nes į parduotuves puolusių šalies gyventojų išauginta grūdinių gaminių paklausa sutampa ir su eksporto padidėjimu.
Šalis ieško sprendimų, kaip užtikrinti pakankamą transporto priemonių kiekį ir apskritai logistikos grandinės veikimą, kad būtų patenkinti ir vidaus rinkos poreikiai, ir neužlūžtų užsienio pirkėjų užsakymų vykdymas.
Tiesa, Lietuvoje pastarasis scenarijus būtų mažai tikėtinas, nes pas mus grūdai gabenami iš esmės geležinkeliais ir jūrų keliais, o pernykštis derlius – jau parduotas, ir iš šalies iškeliaus per artimiausias 2-3 savaites. Tačiau Prancūzijos pavyzdys rodo, kad koronavirusas geba sumodeliuoti sunkiai prognozuojamus iššūkius.
Buferiu taps tarpinė grandis
Tad prognozuoti, kiek šių metų javų derlius gali sugeneruoti pajamų iš eksporto, šį pavasarį sunku ne tik dėl nenuspėjamų gamtos sąlygų.
Tai priklausys nuo javų paklausos pasaulyje ir atskirose šalyse, valiutų kursų svyravimų bei konkurencijos su kitomis šalimis, auginančiomis bei eksportuojančiomis javus – o šių aplinkybių raidos koronaviruso perbraižomame rinkų žemėlapyje nuspėti neįmanoma.
Kita vertus, laukiant, kaip COVID-19 paveiks pasaulio ekonomiką, Lietuvoje darbas ir žemdirbių finansavimas vyksta įprastu ritmu, sudaromi šio derliaus ateities pirkimo sandoriai, kurių finansinis nežinomasis teks tarpinei prekybininkų grandžiai.
Kartu tai indikuoja, kad grūdų sektoriuje nei artimu, nei ilgesniu laikotarpiu apokaliptinio scenarijaus tikrai neprognozuojame.
