Pasiruošimo pavasariniams darbams ramybę sudrumstė neseniai išplatintas sambūrio „Patirtis“ laiškas. Juo visuomenininkai kreipėsi į valstybės vadovus, vieną po kitos vardydami tariamas Lietuvos žemės ūkio „nuodėmes“ – esą žemės ūkis „chemizuojamas“, o produkciją perkantys žmonės „nuodijami“.
„Sambūrio kreipimasis mus nustebino – ne tik dėl mėginimo pakylėti nesamas problemas iki valstybės vadovų lygio, bet ir dėl to, kad savo emocijas visuomenininkai mėgina pagrįsti tikrovės neatitinkančiais faktais. Paprastas pavyzdys – savo laiške jie skelbia, esą augalų apsaugos produktų naudojimas per pastaruosius metus išaugo dešimtis kartų. Tačiau oficiali statistika, kurią registruoja Lietuva, įpareigota atitinkamų ES teisės aktų, rodo, kad mūsų šalyje fiksuojama augalų apsaugos produktų naudojimo mažėjimo, o ne augimo, tendencija. Papunkčiui narstant visą sambūrio laišką paaiškėja, kad tai – netikrų naujienų rinkinys“, – pabrėžia Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų augintojų asociacijos (LAAA) direktorė.
Faktai – manipuliacijoms ir improvizacijoms
Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas stebėjosi – keista, kad lyg ir gražių tikslų vedini aktyvistai griebiasi faktų kraipymo, mėgindami paveikti politikus.
„Perskaičius tą laišką, tapo tikrai nejauku. Faktai iškraipyti, o tai, kas dėstoma – neatitinka tikrovės ir prasilenkia su mokslo pažanga bei naujausiomis technologijomis. Apmaudu, kuomet ir Lietuvos, ir Europos politikus mėginama paveikti karingai ir agresyviai reiškiama įvairių judėjimų nuomone, neturinčia jokio faktinio pagrindo“, – sakė A. Bardauskas.
Ūkininkas turi kontrargumentų kone kiekvienai visuomenininkų sambūrio išplatintai minčiai. Pavyzdžiui, „Patirtis“ priekaištauja, kad Lietuvos ūkininkai nuima vis didesnį derlių – esą taip yra dėl to, kad naudojama per daug mineralinių trąšų ir pesticidų.
„Šiaip reikėtų džiaugtis, kad sulaukiame vis didesnio derliaus, o prie to prisideda daugybė veiksnių. Joks žemdirbys nemėgins pakenkti žemei, kurią dirba, kita vertus, svarbu suprasti, kad derlingumas nedidėtų, jei žemė būtų nualinta ir nepatręšta. Derlingumas didėja ir dėl didesnio apsėjamo ploto – dabar vis daugiau senolių, kurie anksčiau tiesiog deklaruodavo dirvonus, šiuos plotus išnuomoja ūkininkams“, – pastebi A. Bardauskas.
„Sambūris skaičius pateikia taip, kaip joks agronomas neskaičiuotų. Trąšos, visų pirma, yra skirtingos sudėties. Antra, dirvos tyrimo ir gauto derliaus rezultatai leidžia tiksliai apskaičiuoti, kiek būtent toje vietoje reikia trąšų. Artėjame prie išmanaus ūkininkavimo, tai – mūsų naujos ūkininkų kartos požiūris. Gal ir galima suprasti, kad vyresnės kartos žmonėms tai kelia tam tikrų nuogąstavimų“, – svarstė A. Bardauskas.
Jis sutinka, kad ūkiai Lietuvoje stambėja ir priduria, kad tai – neišvengiama – tokia tendencija stebima ir kitose Europos šalyse
Pagal žemės ūkio produkcijos kiekį – ES uodegoje
LAAA teigimu, Lietuvoje cheminės augalų apsaugos priemonės naudojamos griežtai pagal reikalavimus – tada, kada reikia, ir tiek, kiek reikia, o tai nustatoma pagal mūsų šalyje taikomą integruotą kenkėjų kontrolės sistemą, kurioje pirmenybė teikiama kitiems augalų apsaugos būdams nei cheminė apsauga. Tai, kad Lietuvoje augalų apsaugos produktai naudojami tausiai ir laikantis reikalavimų, patvirtina bendri skaičiai, kuriuos teikia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o ES mastu – Europos maisto saugos agentūra (EFSA). Šių institucijų duomenimis, Lietuvoje maisto produktų užterštumo pesticidų likučiais vidurkis siekia 1,1%, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, siekiančiu 4,1%.
LAAA direktorė Z. Varanavičienė priduria, kad sambūrio minimi neva „su chemija“ užauginti dideli derliai Lietuvoje – netiksli improvizacija derliaus tema, kadangi tarp ES valstybių Lietuva, pagal vienam hektarui žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) tenkančią bendrąją produkciją, tėra ketvirta nuo pabaigos. Vidutiniškai 2012–2017 m. visuose Lietuvos ūkiuose sukuriama produkcija, tenkanti 1 ha ŽŪN, tesiekė 37 proc. ES šalių vidurkio.
„Visų ekonominio dydžio grupių Lietuvos ūkių žemės produktyvumo rodikliai buvo mažesni nei atitinkamų to paties ekonominio dydžio grupių ES šalių ūkių. Tad jeigu jau ūkininkai piktnaudžiautų augalų apsaugos priemonėmis, siekdami didesnio derliaus – tektų konstatuoti, kad jiems nesiseka. Bet ironijai čia – ne vieta, turint galvoje, kad žemės ūkis, drauge su miškininkyste ir žuvininkyste, sukuria 3 proc. Lietuvos BVP. Nesinorėtų, kad netikros naujienos „padėtų“ sumažinti šią dalį“,– sako Z. Varanavičienė.
Organizacijų vadovus stebina puolimas
Į visuomenininkų puolimą sureagavo ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas – anot jo, užuot iš žemės ūkio konteksto traukus skaičius ir dėliojus juos į tikrovės neatitinkantį kontekstą, aktyvistai galėtų veikti paprasčiau.
„Atsisakykime skalbimo mašinų ir skalbimo priemonių – teršia, į aplinką patenka fosforo junginiai. Jokių kondicionierių namuose ar klimato kontrolės automobiliuose – šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Ir šaldytuvai prie to prisideda. Ar ir jų atsisakysime? Arba, jau arčiau žemės ūkio – pasiryžkime maitintis maistu, kuris užaugintas ne daugiau nei 200 km spinduliu, jokių šviežių vaisių ir daržovių žiemą Lietuvoje. Ar žemės ūkio produktų augintojams pamokslaujantys ekspertai taip ir elgiasi? Abejoju, dėl to labiau graudu nei juokinga, kuomet valstybės vadovams panosėn kaišiojami iš piršto laužti pasaulio gelbėjimo planai“, – rėžė A. Macijauskas.
Tuo tarpu Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius, primena, kad sambūrio „Sąjūdis“ siūlymai ne kartą buvo nagrinėjami įvairiuose susitikimuose su Žemės ūkio ministerijos atstovais, specialistais bei mokslininkais.
„Buvo pasirašyta deklaracija įsipareigojant nenaudoti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra glifosato, augalų vegetacijos metu. Prisiimti įsipareigojimai dėl saugaus tręšimo bei augalų apsaugos produktų naudojimo, sėjomainos, dirvų kalkinimo. Taigi galime patikinti visuomenininkus – žemės ūkis plėtojamas tausiai ir pažangiai, prie to prisideda ir išmaniosios technologijos bei naujausi metodai augalų ligoms ir kenkėjams nustatyti. Nerimauti dėl to, esą žemės ūkis „chemizuojamas“, o dirvožemis – alinamas, nėra jokio pagrindo“, – apibendrina J. Sviderskis.
