„Baltic Gastronomy Leaders“ (BGL) asociacijos vadovo Romo Apulskio įsitikinimu, kinų susidomėjimas ekologiniais maisto produktais – tai proga Lietuvai įsukti jų prekybą.
Kinija – antra pagal dydį Europos eksporto rinka. Lapkričio mėnesį Europa su Kinija pasirašė susitarimą, pagal kurį bus saugomas geografinis maisto produktų ženklinimas. Taip tikimasi paskatinti Europos maisto ir gėrimų eksportą į Kiniją.
Statistikos departamento duomenimis, iš Lietuvos į Kiniją daugiausiai eksportuojama pieno produktų, vaisių ir riešutų, įvairių kepinių, ledų, šiek tiek – šokolado.
Išnaudoti atviresnius kelius į šią milžinišką rinką suskubo ir Lietuvos maisto produktų gamintojus vienijanti asociacija „Baltic Gastronomy Leaders“ (BGL).
Anot asociacijos prezidento Romo Apulskio, šioje milžiniškoje rinkoje matomas susidomėjimas europietiškais maisto produktais, o europietišką etiketę kinai laiko kokybės ženklu.
„Todėl šią situaciją stengsimės išnaudoti balandžio mėnesį prasidedančiame projekte, kurio tikslas – padėti lietuvių įmonėms įsitvirtinti Kinijos rinkoje.
Šiam tikslui su Europos Komisijos pagalba „Baltic Gastronomy Leaders“ asociacija investuoja 4,7 mln., kurie bus daugiausiai skiriami produktų populiarinimui: parodoms, reklamai internete, verslo susitikimams, degustacijoms ir panašiems reklaminiams renginiams“, – tvirtino R. Apulskis.
Anot jo, ekologiška produkcija yra viena iš nišų, kuriose matomas spartus augimas.
Laukia ekologiškų produktų
Pusšimtį metų intensyvaus ūkininkavimo keliu ėjusi Kinija gręžiasi į ekologinį ūkį. Šalies valdžia tikisi, kad iki 2050-ųjų pavyks pasiekti, jog didžioji dalis šalies ūkio būtų draugiška gamtai.
Tokią ambiciją išgirdo Kinijoje viešėjusi Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkė, Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovė Rokiškio rajone Lina Meilutė-Datkūnienė.
Ji viešnagės metu išklausė Kinijos prekybos rūmų rentų paskaitų, tad galėjo pajusti didžiausių pasaulio rinkų tendencijas kad iš pirmo žvilgsnio tokia Kinijos valdžios užduotis atrodo yra sunkiai įvykdoma, nes šalyje vykstant industrializacijai, didėjant miestams, mažėja žemės ūkio paskirties žemės plotai, be to ekologiniame ūkyje išauginamas mažesnis derlius.
„Todėl tikėtina, kad į sveikesnius maisto produktus besiorientuojanti Kinijos valdžia atsakingo ūkininkavimo programą vykdys ne tik diegdama naujas technologijas savo žemės ūkyje, bet ir importuodama dalį produktų.
Tą patvirtina ir plačiai šiuo metu Kinijos universitetuose vystoma edukacija žemės ūkio srityje trečiojo pasaulio šalių atstovams, kurie laikomi potencialiais partneriais“, – tvirtina 31-erių ūkininkė.
Ji pasakoja, kad taip kinai ruošia sau sveikų produktų gamintojus. Jų aruodu turėtų tapti tos pasaulio šalys, kurių atstovus jie kviečiasi pas save ir perteikia žinias.
Atsiveria daug galimybių ir lietuviams
„Kinijos gręžimasis į ekologinį ūkį yra puiki proga šioje didžiulėje rinkoje įsitvirtinti ir Lietuvos
žemdirbiams. Kokybiška maisto produkcija Kinijoje vertinama jau dabar. Kinai deklaruoja, kad jų rinka nebus uždara, ir sveikas produktas ten bus laukiamas“, – sakė kartu su vyru Rokiškio rajone ūkininkaujanti 31-erių L. Meilutė-Datkūnienė.
Pasak Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkės, Lietuvoje išauginti žemės kio produktai Kinijoje yra paklausūs – tai daugiausiai lemia mūsų produktų kokybė.
„Jei kinai įgyvendins savo planus dėl ekologinio ūkio, tai konkurencija šioje rinkoje išaugs ir tam reikia ruoštis jau dabar. Kinus domina ir mūsų jautiena, ir kiauliena, ir vištiena, o šios šalies rinka išties didžiulė.
Čia yra galimybių ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjams. Atkreipiau dėmesį, kad kinai suvartoja beveik nieko neišmesdami. Vištų kojelės Kinijoje – delikatesas, buvo keista, kad jie maistui naudoja ir rapsų ūglius bei stiebus“, – sakė L. Meilutė-Datkūnienė.
