Lietuvos žemės ūkio tarybos nariai teigia, kad Vyriausybės patvirtintame Nacionaliniame energetikos ir klimato veiksmų plane numatytas siekis per 25 metus 9 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą žemės ūkyje yra nesuderintas su taryba, o tik su Žemės ūkio rūmais.
Tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad Lietuva jau ir taip yra tarp mažiausiai taršių šalių, o dar labiau mažinti emisijas yra sunku.
„Ambicingą kursą, kurį Europa išsikėlė „žaliajame susitarime“, Lietuva yra seniai įgyvendinusi – ir ne dėl to, kad investavo milžiniškas sumas į naujausias technologijas, bet dėl to, kad mūsų ekonomika – žemės ūkis, transportas ir energetika – yra labai silpnai išvystyti ir musų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos yra pačios mažiausios Europoje“, – trečiadienį sakė A.Macijauskas.
Jis pridūrė, kad žemdirbiai labiausiai ir kenčia nuo klimato kaitos, tačiau kovos su šiuo reiškiniu priemonės turi būti subalansuotos ir dėl jų reikia tartis.
„Olandai šiek tiek daugiau susimažins – 27 proc., mes (Lietuva – BNS) iki 2030 metų planuojame 9 proc., po to susimažinimo išmetimai Olandijoje ir kitose išsivysčiusiose Europos Sąjungos šalyse bus kelis kartus didesni nei pas mus. Tai šnekėti apie kažkokį solidarumą, lygybę Europoje netenka“, – argumentavo A.Macijauskas.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis siūlo konkrečias priemones, kurios tiesiogiai mažina emisijas, pavyzdžiui, sėjomaina, kalkinimas, melioracija.
„Kitą savaitę mus kviečia Žemės ūkio ministerija pradėti derėtis, šnekėtis, mes alternatyvas pateikėme (...) Akcizo pakėlimas (dyzelinui – BNS) emisijos nemažina. Mes siūlome: įveskime sėjomainą, įveskime kalkinimą, darykime melioraciją (...) Yra konkrečios priemonės, kurios tiesiogiai mažina emisiją“, – kalbėjo J.Sviderskis.
„Tikimės, kad pavyks susitarti“, – pridūrė jis.
A.Macijauskas kėlė klausimą, kodėl Estija didina, o Lietuva, atvirkščiai, ketina mažinti emisijas žemės ūkyje.
„Estai 25 proc. žada didinti išmetimų žemės ūkyje, Lietuva – 9 proc. mažinti. Atsakymas, reiškia, kažkur tarp to. Aš nenorėčiau įvardyti netikslių skaičių, reikia skaičiavimų. Matyti, kad žmonės, galintys skaičiuoti buvo nušalinti – skaičiavo žmonės, kurių negalima prileisti prie skaičiavimų. Reiktų iš naujo viską skaičiuoti“, – sakė jis.
Tarybos atstovai klimato kaitos klausimą kels ir šį mėnesį Briuselyje.
Vyriausybė pernai gruodį pritarė atnaujintam Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui 2021-2030 metams. Jis tuomet pateiktas Europos Komisijai (EK), ji iki 2020 metų birželio turėtų pateikti nacionalinių planų vertinimą.
Visoms ES šalims yra nustatyti konkretūs rodikliai, kuriuos lemia energetikos, ekonomikos ir gamtos sąlygų situacija. Iki 2030 metų Lietuva turi pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 metais), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 metais) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti AEI dalį visoje energetikoje.
Įgyvendinus visas numatytas priemones iki 2030 metų Lietuvos transporto sektoriuje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 8,1 proc., žemės ūkyje – 9,1 proc., pramonėje – 9,8 proc., o atliekų sektoriuje – 52,4 proc.
Energetikos ministerijos užsakymu atlikta makroekonominė analizė parodė, jog planas teigiamą poveikį šalies ekonomikai – įgyvendinus jį augs šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), bus pritraukiama daugiau investicijų, kuriama naujų darbo vietų, trečiadienį pranešė ministerija.
Analitikai skaičiuoja, kad 2020-2030 metais Lietuvos žemės ūkio sektoriuje pridėtinė vertė dėl plano priemonių bus vidutiniškai 3,1 proc. didesnė, nei būtų be plane numatytų investicijų.
Šiame sektoriuje papildomai bus sukurta apie 2 tūkst. darbo vietų.
