Sankciją EK pritaikė už 2012–2015 metais netinkamai administruotą ES paramą.
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) sausio 22 dieną atmetė Lietuvos ieškinį, kuriuo šalis prašė panaikinti 2017-ųjų EK sprendimą pripažinti netinkamomis finansuoti 10,292 mln. eurų Lietuvos išlaidas, susijusias su Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis.
9,746 mln. eurų sankcija (vadinamoji finansinė pataisa) pritaikyta už prastą 2013-2015 metų Kaimo plėtros programos įgyvendinimą.
Dar 1,561 mln. eurų sankcija skirta už netinkamą kompleksinės paramos teikimą, susijusį su gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimais 2012-2014 metais, tačiau Lietuva teisme prašė panaikinti tik 546,4 tūkst. eurų šios finansinės pataisos dalį.
Lietuva tvirtino, kad EK netinkamai aiškino ir taikė ES reglamentus dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos. ES Bendrasis Teismas atmetė visus Lietuvos pateiktus argumentus.
Anot Lietuvos, EK neteisingai nusprendė, kad jos institucijų patikrinimai siekiant nustatyti pareiškėjų mažos ar vidutinės įmonės (MVĮ) statusą buvo nepakankami.
Lietuvos teigimu, valstybės narės pačios nustato MVĮ statuso tikrinimo sistemą, o reikalavimas tikrinti su paramos prašytojais susijusias įmones ir jų partneres užsienyje yra nerealus.
Teismas pažymėjo, kad EK rekomendacijose dėl MVĮ vertinimo nurodyta, kad siekiant įvertinti realią tokių įmonių padėtį būtina atsižvelgti į tai, ar jos yra savarankiškos, ar turi įmonių partnerių, ar yra susijusios su kitomis įmonėmis.
„Kadangi Lietuvos valdžios institucijų naudoti rodikliai buvo nepakankami, kad būtų galima patikrinti informaciją apie su pareiškėjais susijusias įmones ir jų įmones partneres užsienyje, jų atliktų patikrinimų nepakako užtikrinti, kad visi pareiškėjai tikrai turėjo MVĮ statusą“, – rašoma teismo nutartyje.
Jis taip pat palaikė EK argumentus, kad Lietuvos kontrolės sistema, siekiant eliminuoti paraiškas, kai jų teikėjas dirbtinai sukuria ES išmokoms gauti reikalingas sąlygas, turėjo trūkumų, paramą gavusių įmonių išlaidų pagrįstumas buvo tikrinamas nepakankamai.
„Lietuvos valdžios institucijų atlikti patikrinimai vietoje neatitiko reikalavimų, nes neapėmė visų 2007–2013 metų programavimo laikotarpio paramos gavėjo įsipareigojimų ir pareigų, kurie galėjo būti patikrinti per apsilankymą“, – rašoma teismo nutartyje.
Lietuva taip pat tvirtino, kad EK turėjo atsižvelgti į šalies skaičiavimus dėl ES fondams padarytos žalos dydžio. EK nustatytų gyvūnų ženklinimo ir registravimo tvarkos trūkumų, kurie buvo ištaisyti 2014-ųjų rugsėjį, Lietuva neginčijo.
Anot teismo, Lietuva nepateikė jokių įrodymų, kad naudojantis patobulinta gyvūnų ženklinimo ir registravimo tvarkos metodika buvo iš naujo išnagrinėti visų asmenų, kurie 2014 metais pateikė paraiškas dar iki metodikos atnaujinimo, prašymai.
„Nors Lietuva pateikė EK finansinės žalos, kurią fondai patyrė dėl konstatuotų pažeidimų, apskaičiavimą, ji negalėjo pateikti skaičiavimų, leidžiančių tiksliai nustatyti tikrąjį rizikos mastą. Fondams išliko reali rizika, į kurią atlikdama skaičiavimus Lietuva neatsižvelgė“, – rašoma nutartyje.
Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuva nepaneigė EK išvados, jog šalies valdžios institucijų pateikti metiniai atliekamų patikrinimų duomenys buvo nepakankamos kokybės, kad būtų galima stebėti ir kontroliuoti kompleksinės paramos įgyvendinimą 2014 paraiškų teikimo metais.
