Lietuvos vyrausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 15 dieną panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) 2017 metų gruodį priimtą sprendimą ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Pastarasis tuomet atmetė „Pieno žvaigždžių“ skundą.
„Pirmosios instancijos teisme nebuvo atliekamas išsamus tyrimas bei vertinimas sprendžiant, ar atsakovo (ŽŪM – BNS) viešai paskelbta informacija nėra pareiškėjo („Pieno žvaigždžių“ – BNS) komercinę paslaptį sudaranti informacija. (...) Teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, neatskleidė bylos esmės“, – rašoma LVAT nutartyje.
Be to, teismas mano, kad pirmos instancijos teismas turėtų pasiūlyti šalims ginčą išspręsti taikiai, įvertinus pasikeitusią ŽŪM poziciją dėl kainų skelbimo.
„Pieno žvaigždės“ prašė teismų įpareigoti ministeriją pašalinti iš jos tinklapio nuo 2017 metų sausio iki spalio viešai paskelbtą informaciją apie vidutinę bazinių rodiklių pieno supirkimo kainą bei daugiau jos nebeskelbti.
Pasak įmonės, iki 2016 metų gruodžio buvo pateikiama tik bendra informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas. Pieno taryba tų pat metų gruodį nepritarė konkrečių gamintojų kainų skelbimui, tačiau ministerija į tai neatsižvelgė.
„Pieno žvaigždės“ teigė, jog kainų viešinimas gali paveikti konkurentų strategiją, jie gali lengviau derinti savo veiksmus ir taip riboti konkurenciją. Įmonės teigimu, informacija apie vidutines kainas, įskaitant priedus, priemokas ir nuoskaitas, apie sutartą pieno pristatymo ir pasiėmimo būdą yra konfidenciali, be to, ji skelbiama be bendrovės sutikimo.
„Ministerija sudarė sąlygas rinkos dalyviams sekti konkurentų taikomą kainodarą, pagal ją kurti savo kainodarą, mažinant konkurenciją rinkoje ir derinti veiksmus“, – teismui teigė „Pieno žvaigždės“.
Tuo metu Žemės ūkio ministerija nurodė, kad Konkurencijos taryba atliko 2014–2015 metų pieno sektoriaus rinkos tyrimą ir pasiūlė įvertinti, ar kiekvieno supirkėjo kainų viešinimas yra būtinas, o jeigu nebūtinas, atsisakyti jo arba skelbti tik apibendrintus duomenis.
Ministerija teigė neskelbianti informacijos apie kiekvieną pieno supirkimo sandorį, kainą, mokėtą konkrečiam pieno pardavėjui ar kitos konfidencialios informacijos, – ji tik pateikia vidutinę bazinių rodiklių pieno supirkimo kainą.
Pirmos instancijos teismas nutarė, kad jokios informacijos, nurodytos įmonės valdybos patvirtintame konfidencialios ir turinčios komercinę paslaptį informacijos sąraše, ministerija nepaskelbė.
Be to, įmonė neįrodė, kad kainų skelbimas pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus.
Žemės ūkio ministerija ik šiol skelbia kiekvienos įmonės vidutines natūralaus pieno supirkimo kainas už praėjusį mėnesį, įskaitant kainas su ir be nuoskaitų, taip pat skelbiamos didžiausių perdirbimo įmonių mokėta kaina už pieną, supirktą iš didelių gamintojų, parduodančių daugiau nei 40 tonų pieno per mėnesį.